Ymir: viskas, ką reikia žinoti apie pirmąjį skandinavų mitologijos milžiną
Skandinavų mitologija kupina dievų, žmonių ir įvairių būtybių. Žinoma, ne visi jie vienodai svarbūs, todėl apie kai kuriuos sukurta daugiau legendų nei apie kitus. Vienas iš tokių svarbių personažų yra Ymiras.
Jötunų pradininkas
Ymiras yra jötunų (arba milžinų) giminės kūrėjas. Tai visų skandinavų mitologijos milžinų visuma. Jie – humanoidinės būtybės, pasižyminčios įspūdingu ūgiu ir milžiniška jėga. Kai kurie iš jų netgi turi gebėjimą keisti pavidalą ar kurti iliuzijas, o tai suteikia jiems dieviškų bruožų. Visgi jie nuolat kariauja su visais žinomais vikingų mitologijos dievais, kuriems vadovauja Toras.
Jie gyvena Jotunheime, kuris Pasaulio medyje yra tame pačiame aukštyje kaip ir Midgardas Yggdrasil. Abu pasaulius skiria tankus miškas ir aukšti kalnai. Priešingai nei dievybės, kurios simbolizuoja tvarką, milžinai atstovauja chaosui. Būtent todėl jie stos į skirtingas puses per paskutinįjį mūšį – Ragnaroką.
Kai kurie milžinai gyvena Utgarde – milžiniškoje tvirtovėje, kurią galima palyginti su vikingų karių Valhala, nors jos reikšmė kitokia. Būtent čia gyvena Utgardlokis, milžinų karalius. Šioje vietoje Torui teko įveikti daugybę išbandymų. Dievui jų įveikti nepavyko, nes Utgardlokis pasitelkė klastą ir iliuzijas. Milžinai dažnai naudojo magiją savo tikslams pasiekti. Būtent tada ir užsimezgė priešiškumas tarp Toro ir Jormungandr.
Visi jötunai yra Ymiro, pirmojo milžino, palikuonys. Beje, šis senovės skandinavų žodis reiškia „rijūnas“ arba „žmogėdra“, nes turi tą pačią šaknį kaip ir žodis „valgyti“. Pirmieji milžinai gimė tiesiogiai iš Ymiro kūno. Vieną naktį, jam miegant, iš jo pažastų išsiskyrė prakaitas. Taip gimė vyras ir moteris, abu milžinai. Dar viena milžiniška būtybė, sūnus, gimė iš jo kojų. Tai buvo Trudgelmiras, šešiagalvis milžinas.
Jų taip pat galima rasti Járnviðr miške, skiriančiame Midgardą. Ten ypač dažnai sutinkamos su milžinais siejamos trolės. Ši vieta minima poetinės Edos „Völuspá“ giesmėje, kur aprašoma, kaip senė pagimdo jötuną:
„Rytuose sėdėjo senė Geležiniame miške
ir ten ji pagimdė Fenrio giminę
vienas iš jų
monstrišku pavidalu pavogė dangaus šviesulį.“
Dalis milžinų, be neįprasto ūgio, pasižymėjo siaubinga išvaizda. Jų kūnus sudarė deformuotos dalys, iltys ar nagai. Trivaldis buvo milžinas, turėjęs 9 galvas – tai įrodymas, kokios deformacijos būdavo būdingos milžinams. Būtent todėl Jormungandr ir Fenris (atitinkamai gyvatė ir vilkas) kartais buvo laikomi milžinais. Nepaisant to, kai kurie milžinai vikingų pasaulyje užėmė svarbią vietą.
Tačiau prieš visa tai įvyko vienas ypatingas įvykis.
Ymir: 9 pasaulių sukūrimas
Pagal skandinavų kosmogoniją, Ymiras yra pirmasis milžinas, kurį pažinojo Žemė. Tai netgi pirmoji gyva būtybė, dar vadinama Brimiru arba Aurgelmiru, vikingų tikėjimu – Žemės sukūrimo šaltinis.
Pasaulio pradžioje egzistavo tik milžiniška bedugnė: Ginnungagapas. Šiaurėje ją supo ledo pasaulis Niflheimas, kilęs iš Elivagaro upių. Pietuose bedugnę ribojo Muspelheimas – ugnies pasaulis. Vieną dieną šie du pasauliai susidūrė, ir taip gimė milžinas Ymiras. Jis išgyveno maitindamasis karvės Audhumlos pienu, kurios keturi tešmenys atitiko keturias pieno upes.
Šis gyvūnas laižė šerkšną ir druską, dengiančius Ymiro kūną. Taip gimė Buris. Vėliau jis pagimdė Burą, senovės laikų dievą. Jis yra garsiausios skandinavų dievybės – Odino – tėvas. Odinas taip pat turėjo du brolius, vardu Vilis ir Vė.
Ymiras buvo milžiniško ūgio ir tokio pat bjauraus būdo milžinas. Vieną dieną Odinas nebeištvėrė jo elgesio. Kartu su broliais jie nusprendė nužudyti Ymirą ir įmesti jį į Ginnungagapą. Po to kilo milžiniškas tvanas, kurį sukėlė kūrėjo milžino kraujas, pražudęs visus kitus milžinus. Išsigelbėjo tik Ymiro anūkas Bergelmiras su žmona, pasislėpę į valtimi paverstame išskobtame medyje. Būtent jiems teko užduotis po nelaimės vėl apgyvendinti planetą.
Pasaulis buvo sukurtas būtent Ymiro dėka. Jo kūnas užpildė visatos centro bedugnę. Jo galva buvo panaudota Žemei sukurti, o antakiai tapo žmonių pasauliu – Midgardu. Ymiro plaukai virto medžiais, o kaulai – kalnais.
Visos jo kūno dalys buvo panaudotos pasauliui formuoti. Taip iš kaulų fragmentų ir dantų atsirado uolos. Jo kraujas užpildė vandenynus, jūras, ežerus, upes ir tvenkinius. Galima sakyti, kad vikingai turėjo savotišką perdirbimo jausmą. Jo kaukolė suformavo dangų, o kūne atsiradusios kirmėlės tapo nykštukais. Keturi iš jų dabar laiko pasaulio kryptis: Nordris (Šiaurė), Sudris (Pietūs), Austris (Rytai) ir Vestris (Vakarai).
Kai kurios jo kūno dalys netgi buvo panaudotos stiprinant Menglod, gyvenančios ant Lyfjabergo kalno, buveinės sienas.
Poetinės Edos „Grímnismál“ giesmė aprašo šią akimirką. Ji dar vadinama „Gobtuvo giesme“:
„Iš Ymiro kūno buvo sukurta žemė,
O iš jo prakaito [arba, kai kuriose versijose, kraujo] – jūra,
Iš kaulų – kalnai,
Iš plaukų – medžiai,
O iš kaukolės – dangus.
Ir iš jo antakių linksmi dievai padarė Midgardą,
žmonių sūnų namus,
O iš jo smegenų
Jie išskaptavo tamsius debesis.“
Panašumas su graikų titanais
Daugelyje mitologijų egzistuoja milžino arba titano, sukūrusio pasaulį, įvaizdis. Todėl skandinavų kosmogonija turi panašumų su kitais visatos sukūrimo mitais.
Pavyzdžiui, galima nubrėžti paralelę su Krono istorija graikų mitologijoje.
Kronas yra titanas, Urano (atstovaujančio dangų ir gyvybę) ir Gajos (atstovaujančios Žemę) sūnus. Jo nereikėtų painioti su Chronu, kuris yra laiko dievas. Šis milžinas vedė savo seserį Rėją. Jie susilaukė 6 vaikų: 3 dukterų (Heros, Hestijos ir Demetros) ir 3 sūnų (Hado, Poseidono ir Dzeuso).
Labai greitai Kronas suprato, kad jo vaikai yra protingesni už jį patį. Bijodamas prarasti sostą ir valdžią pasauliui, jis sugalvojo juos praryti. Kai gimė šeštasis vaikas, Rėja nusprendė jį paslėpti Kretos kalnuose. Į lopšį ji įdėjo akmenį. Kronas, prarijęs jį nieko neįtardamas, net nepagalvojo, ką ką tik suvalgė.
Tačiau kalnuose paslėptas vaikas buvo ne kas kitas, o Dzeusas. Jis augo šioje priešiškoje aplinkoje, globojamas Melijų ir ožkos Amaltėjos. Augdamas jis tapo vis stipresnis. Pasiekęs brandą, Dzeusas nusprendė kovoti su titanais, taigi ir su savo tėvu. Jis privertė Kroną išgerti stebuklingą gėrimą, kuris privertė jį atryti savo vaikus. Jie vis dar buvo gyvi milžino viduje. Būtent gudrumo deivė Metidė davė titanui vėmimą skatinančių vaistų.
Padedamas brolių ir seserų, taip pat ciklopų ir hekatoncheirų, Dzeusas galiausiai įmetė Kroną į giliąsias Tartaro žemes. Hekatoncheirų rankos iki šiol laiko milžiną. Dzeusas galiausiai juos išlaisvino kartu su ciklopais, o tai jam leido įgyti žaibo galias.
Vėliau jis buvo pripažintas dievų karaliumi ir pasidalijo pasaulį su savo dviem broliais – Hadu ir Poseidonu. Kad užsitikrintų aukas, jie nusprendė sukurti žmones – protingas ir jų sostui nepavojingas būtybes. Kita legenda teigia, kad žmones sukūrė Prometėjas, gerasis titanas. Jis panaudojo molį ir davė jiems ugnį, kad užtikrintų jų vystymąsi.
Skandinavų ir graikų pasaulio sukūrimo mitai nėra identiški. Tačiau juose yra tam tikrų panašumų, pavyzdžiui, milžino, stovėjusio visatos viršūnėje, nužudymas. Žinoma, tai ne vienintelės mitologijos, suformuotos tokiu būdu. Ymiras yra giminingas Jamai, mirusiųjų dievui ir teisėjui induizme.
Surtas – labai senas milžinas
Aprašydami milžinus, tokius kaip Ymiras, mes kalbame apie labai didelius žmones, kurių veidai nėra itin svetingi. Nors fiziniai bruožai vikingų istorijos milžinams dažnai būna identiški, jų asmenybės skiriasi.
Taigi, jei Ymiras pasižymėjo bjauriu charakteriu, tai nepasakytina apie visus. Mimiras yra labai senas milžinas, Mimisbruno šaltinio saugotojas. Šis šaltinis slepia išmintį ir intelektą. Jis yra Jotunheime, po viena iš Pasaulio medžio šaknų Yggdrasil. Nors per karą tarp vanų ir asų buvo nukirsta jo galva, Odinas jį prikėlė, kad šis taptų patarėju.
Turintis panašų charakterį kaip Ymiras, Surtas yra geriau žinomas nei Mimiras. Kai kurie šaltiniai teigia, kad šis niokojantis ugnies milžinas gali būti net senesnis už patį Ymirą. Žinant, kad jis gyvena Muspelheime, karštame regione, tai visiškai įmanoma. Tačiau ar tokiu atveju pasaulio sukūrimas per Ymirą yra tiesa? Galbūt pasaulis buvo sukurtas kitaip, būtent per Surtą.
Vienas dalykas, dėl kurio šis milžinas yra tikras – jis atsakingas už pasaulio sunaikinimą per Ragnaroko mūšį. Jo liepsnojantis kardas sukėlė milžinišką gaisrą, kuris viską sunaikins. „Völuspá“ vėlgi aprašo šią akimirką:
„Saulė aptems,
Žemė nugrims į jūrą,
Švytinčios žvaigždės
Dings iš dangaus.
Dūmai suksis,
Ugnis riaumos,
Aukštos liepsnos
Šoks iki pat dangaus.“
Kol nėra kitų istorinių šaltinių, teigiančių priešingai, vikingų pasaulio ištakos siejamos su Ymiru.
Ymir Fritz anime „Titanų puolimas“
Skandinavų mitologijoje Ymiras nėra populiariojoje kultūroje dažniausiai vaizduojamas personažas. Visgi jis yra labai gerai žinomas garsioje mangoje: „Titanų puolimas“ (L’Attaque des Titans).
Ymir Fritz yra pirmasis žmogus, gavęs titanų galią. Ji taip pat yra ta, kuri pagimdo kitus titanus. Ši mergaitė žmogaus pavidalu buvo šviesiaplaukė ir žemo ūgio. Savo pradiniame titano pavidale ji yra kolosalus milžinas. Ji vadinama Didžiąja Protėve.
Ištekėjusi už karaliaus, ji pagimdė 3 dukteris: Mariją, Siną ir Rozę. Vieną dieną, teismo metu, karys metė ietį, norėdamas nužudyti karalių. Ymir Fritz jį apsaugojo, bet mirė nuo žaizdų. Iki šiol išlieka paslaptis, kodėl ji neatsistatė. Tą akimirką jos vyras įsakė dukterims suvalgyti motinos kūną.
Šis veiksmas buvo atliktas su konkrečiu tikslu: tęsti titanų giminę. Suvalgiusios Ymiro kūną, dukterys galėjo pasinaudoti jos galia. Po jos mirties karalius paprašė dukterų susilaukti vaikų, kad titaniška šeimos galia galėtų būti perduodama vis iš naujo.
Rozė, Marija ir Sofija paklausė šio patarimo, ir giminė pagimdė 9 titanus:
- Pradinį titaną
- Titanę
- Žvėries titaną
- Puolantį titaną
- Kolosalų titaną
- Šarvuotą titaną
- Vežimo titaną
- Plaktuko titaną
- Žandikaulio titaną
Savo ruožtu Ymir Fritz pabudo „Kelyje“, kur jos misija buvo toliau formuoti titanus.
