Skandinavų mitologijoje yra vienas itin svarbus gamtos elementas. Yggdrasil – tai gyvybės medis, ant kurio laikosi visa visata. Šis uosis turi didžiulę reikšmę tiek dievams, tiek žmonėms. Yggdrasil medis yra ne tik Midgardo sukūrimo ištakos, bet ir kur kas daugiau.
Gyvybės medžio samprata kitose mitologijose
Daugelyje mitologijų aptinkama pasaulio medžio koncepcija. Tai kosminis medis, jungiantis visas visatos dalis. Skiriami dangaus, žemės ir požemio pasauliai.
Pasak Chevalier ir Gheerbrant, „ąžuolas yra tobulas medžio arba pasaulio ašies simbolis tiek pas keltus, tiek Graikijoje, Dodonėje. Taip pat ir pas Sibiro jakutus.“ Daugelis tautų turi pasaulio archetipą, pagrįstą šia koncepcija.
Indoeuropiečių, persų, slavų ir germanų kultūrose egzistuoja gyvybės medis. Pas ikikolumbines tautas, ypač Sibiro šamanus, jis simbolizuoja Motiną Žemę ir padeda šamanui keliauti iš vieno pasaulio į kitą. Gyvybės medis aptinkamas net Naujosios Zelandijos maorių kultūroje, kur jis vadinamas Kauri/Tane.
Yggdrasil koncepcija yra ypač svarbi skandinavų mitologijoje. Tai galbūt ta civilizacija, kurioje pasaulio medis įgauna didžiausią reikšmę tiek pasakojimuose, tiek žmonių gyvenime.
9 Yggdrasil pasauliai
Kaip minėta anksčiau, Yggdrasil samprata yra istorijos apie dievus ir milžinus centre.
Šis medis reprezentuoja pasaulį ir gyvybę. Sakoma, kad jei jis žūtų, tai sukeltų visišką visatos sunaikinimą. Žmonės ir kai kurios vikingų dievybės norėjo bet kokia kaina to išvengti. Priešingai, sunaikinimo trokšta drakonas Nidhogg, skraidantis aplink medį. Jo šaknyse yra šaltinis, kuriame telkšo išminties šulinys. Uosio lapijoje gyvena erelis Vidofnir. Jo sparnų keliamas vėjas yra grėsmė skandinavų mitologijos gyvybės medžiui.
Keturi elniai – Dain, Duneyr, Durathror ir Dvalin – maitinasi medžio lapais. Penktasis elnias Eikthymir skabo jo šakeles. Iš Yggdrasil kamieno iššoka voverė Ratatoskr, kuri bėgioja po medį. Ji kursto nesantaiką tarp gyvatės Nidhogg, graužiančio šaknis, ir sakalo Vidofnir. Medis nuolat susiduria su kovomis tarp gyvybės ir mirties, nes be viso to, ožka Heidrun taip pat maitinasi jo lapais.
Yggdrasil galiausiai yra pasaulio ir visko, kas jame yra, atvaizdas. Tai patvirtina aukščiau aprašyti gyvūnai ir visi jame esantys pasauliai. Nepaisant visų jam kylančių grėsmių, medis išlieka stiprus ir tvirtas, leisdamas kiekvienam gyventi daugiau ar mažiau harmonijoje.
Asgardas
Pirmasis pasaulis, kurį laiko Yggdrasil, yra Asgardas. Jis įsikūręs viršutinėje uosio dalyje, nes tai asų dievų buveinė. Sukūrus žmones, trys Borro sūnūs – Odinas, Vė ir Vilis – pastatė Asgardą.
Didingus įtvirtinimus pastatė milžinas ir meistras Smior. Asgarde yra Idavollo lyguma. Čia stovi 12 šventyklų, skirtų daugybei asų dievų. Tačiau, pasak Finno Magnusseno, tai taip pat atitinka 12 zodiako ženklų. Asgarde taip pat yra tvirtovė – Valhala. Čia patys drąsiausi vikingų kariai ruošiasi paskutiniam Ragnaroko mūšiui.
Alfheimas
Šis pasaulis dar vadinamas Lighalfheimu. Tai vienas iš 9 skandinavų mitologijos pasaulių ir Freiro buveinė. Tai vienas svarbiausių vikingų pasaulio dievų. Freiras siejamas su klestėjimu, jis valdo lietų ir saulės spindulius. Dėl to jis yra vaisingumo dievas.
Poetinėje Edoje aprašoma, kad dievai padovanojo Alfheimo pasaulį Freirui. Tai įvyko, kai jam išdygo pirmasis dantis – paprotys, vis dar gyvuojantis Islandijoje. Tačiau ši versija prieštarauja vanų ir asų dievų karo mitui. Tas pats poetinis tekstas taip pat teigia, kad šis pasaulis yra šviesiųjų elfų buveinė. Tačiau joks ryšys tarp šių būtybių ir Freiro nėra įrodytas.
Vanheimas
Skirtingai nei asų dievybės, Vanheimo pasaulis yra vanų dievų buveinė. Jis aprašomas kaip esantis toli nuo Asgardo, tačiau tai netrukdo abiem karalystėms sugyventi Yggdrasil viduje. Deja, abi dievų grupės kovojo dėl dieviškosios viršenybės.
Vanų ir asų galios buvo lygios, todėl buvo nuspręsta sudaryti paliaubas. Taikos įtvirtinimui buvo sutarta dėl apsikeitimo tarp abiejų grupių. Freiras ir Frėja, vanų dievai, buvo iškeisti į kvailoką Honirą ir Mimirą, o tai sukėlė vanų dievų pyktį. Atsakydami jie nukirto Mimirui galvą ir nusiuntė ją atgal į Asgardą.
Jotunheimas
Þrymr yra milžinų karalius, valdantis Jotunheimo pasaulį. Pagal mitologiją, ši teritorija yra ta, kurią Odinas paliko ledo milžinams Kūrimo metu. Þrymr valdo Utgardo tvirtovę. Prancūzų skandinavistas François-Xavier Dillmannas, išstudijavęs Snorri Edos užrašus, šį pasaulį lokalizuoja į rytus nuo Midgardo, Yggdrasil centre.
Visgi naujesni prozos tekstai Jotunheimą lokalizuoja šiaurėje. Kalbant apie pasaulio šalis, šioje karalystėje rytuose yra Geležies miškas. Būtent Járnviðr gyvena vilko pavidalo milžinai. Jotunheimas taip pat yra Hrungniro, milžino, kurį Odinas iškvietė į žirgų lenktynes, buveinė.
Midgardas
Midgardas etimologiškai reiškia „vidurinis kiemas“. Tai Žemės pavadinimas ir žmonių buveinė. Jis taip pat vadinamas Manheimr – „žmonių namais“, terminu, vartojamu visai žmonijai apibūdinti. Tai vienintelis pasaulis, matomas žmonėms. Kitos karalystės beveik visos yra nematomos.
Midgardą supa platus vandenynas, laikomas neįveikiamu. Šiame vandens telkinyje gyvena Jormungandr, milžiniška jūros gyvatė. Ji tokia didelė, kad gali apjuosti visą pasaulį, įsikąsdama sau į uodegą. Šis gyvūnas saugo Žemę nuo potencialių nekviestų svečių.
Svartalfheimas
Jei šviesos elfai turi savo pasaulį, tai tamsieji elfai turi Svartalfheimą. Šis pasaulis kartais painiojamas su nykštukų pasauliu, vadinamu Nidavellir. Pastarasis kartais vaizduojamas kaip atskiras Yggdrasil reprezentacijoje. Svartalfheimas, kaip ir Midgardas bei Jotunheimas, yra pasaulio medžio viduryje.
Skirtumas tarp šviesiųjų ir tamsiųjų elfų nurodomas tik Snorri Edoje. Tikėtina, kad tai krikščionių angelų ir demonų opozicijos perkėlimas. Tai taip pat gali nurodyti du elfų kulto aspektus. Šviesieji elfai atstovauja vaisingumo kultui, o tamsieji – mirusiųjų kultui.
Muspelheimas
Skandinavų mitologijoje Muspelheimas yra ugnies pasaulis. Tai milžino Surto karalystė, nuolat grasinanti visos visatos pusiausvyrai. Ragnaroko metu jis prisijungs prie jotunų ir savo kardu sunaikins 9 pasaulius – tiek dievus, tiek žmones, tiek Yggdrasil šaknis.
Ginnungagap – tai pavadinimas, suteiktas plačiai liepsnojančiai bedugnei, kuri atneša chaosą. Šis ugnies srautas simbolizuoja smurtą ir sunaikinimą. Deja, nedaug tekstų kalba apie šį pasaulį. Šaltiniuose daugiausia dėmesio skiriama pasaulio sukūrimui ir paskutiniam Ragnaroko mūšiui.
Niflheimas
Kartu su Muspelheimu, Niflheimas yra vienas iš 2 pasaulių, davusių pradžią visatos kūrimui. Vadinamas rūko arba tamsos pasauliu, jis apibūdinamas kaip ledinis. Jis yra šiaurėje, po trečiąja Yggdrasil šaknimi. Niflheimo centre yra Hvergelmiro šaltinis, iš kurio išteka Elivagaro upės.
Šalčio ir karščio susidūrimas leido gimti Ymirui ir sukurti kitus pasaulius, sudarančius Yggdrasil. Niflheimas, sniego karalystė, simbolizuoja mirtį, laiko tėkmę ir užmarštį, nes čia nėra nei gyventojų, nei šviesos, nei vėjo.
Helheimas
Galiausiai, Helheimas yra dar vienas pasaulis, kurį laiko Yggdrasil. Tai šalta ir rūko pilna vieta, kur gyvena mirusieji. Nors geriausi mūšyje žuvę vikingų kariai patenka į Valhalą, senatvėje ar nuo ligų mirusieji patenka čia.
Šiame pasaulyje karaliauja mirties deivė Hela. Jis apibūdinamas kaip Niflheimo prieangis, nes čia dar tamsiau. Ragnaroko metu Hela išsiųs visus mirusiuosius paskutiniam mūšiui. Jiems vadovaus Lokis, Helos tėvas.
Odino pakorimas
Tai vienas svarbiausių ritualų vikingų bendruomenėje. Odinas, laikomas dievų dievu, pasikorė ant Yggdrasil. Bet dėl kokios priežasties?
Odinas pasikorė ant pasaulio uosio, kad įgytų daugiau galių. Viename Edos eilėraščių galima perskaityti paties dievo žodžius:
„Žinau, buvau pakartas
Ant vėjų blaškomo medžio,
Devynias naktis ir dienas.
Buvau sužeistas ietimi
Ir paaukotas Odinui
Aš pats sau paaukotas.“
Ši praktika siejama su ta, kuri aptinkama Airijos ar Šiaurės Azijos šamanų kultūrose.
Per savo 9 dienų ir 9 naktų pakorimą Odinas atsisakė vandens ir maisto. Dievas patyrė Gungnir ieties dūrį, kuri buvo įsmeigta į jo kūno centrą. Jis patyrė savotišką ritualinę mirtį, kuri leido jam pasiekti runų pažinimą:
„Jie man nedavė išmaldos
Nei mėsos, nei lašo vandens
Nuleidau akis,
Griebiau jas šaukdamas,
Tada vėl kritau.“
Odino regėjimas, atrandant runų akmenis ir simbolius, kurie sudarys skandinavų abėcėlę, vyko ne fizinėmis akimis, o dvasios akimis. Fizinio regėjimo atsisakymas galiausiai padarė jį aiškiaregiu, ir prieš jį atsivėrė magiška runų galia. Nepaisant pasninko, Odinas jautėsi kupinas naujos jaunystės. Jis tapo ne tik karių dievu, bet ir poetų bei išminčių globėju.
Pakorimas yra panašus į Jėzaus Kristaus nukryžiavimą. Teorija, kad Odino auka buvo įkvėpta Jėzaus kančios, nebėra laikoma pagrįsta. Kristus tai padarė norėdamas išgelbėti kenčiančią žmoniją. Odino atveju, jis tai daro norėdamas įgyti daugiau individualios galios. Ir būtent Yggdrasil, simbolizuojantis gyvybę ir pasaulį, tapo šio runų pažinimo liudininku ir vienu iš veikėjų.
Yggdrasil populiariojoje kultūroje
Vikingų mitologijoje medis vaizduojamas su plačiomis šaknimis, kylančiomis iš žemės gelmių (gimimui) ir tvirtu kamienu, padedančiu įveikti gyvenimo sunkumus. Jis dalijasi į daugybę šakų ir lapų, besistiebiančių į dangų, kol pasiekia dieviškumą (mirtį).
Populiariojoje kultūroje Yggdrasil yra plačiai vaizduojamas. Jį matome seriale „American Gods“, kur Grimniras jį naudoja savo Gungnir ietį pataisyti. Garsusis serialas „Vikings“ taip pat jį vaizdavo. 1-ojo sezono pabaigoje Ragnaras nusiveda savo sūnų Bjorną, kuris dar paauglys, ir savo būsimą žmoną Aslaugą atrasti šio medžio.
Kalbant apie vaizdo žaidimus, „God of War“ saga 2018 m. išleistoje dalyje jį rodo 2 formomis. Pirmiausia tai salės elementas, leidžiantis žaidėjams keliauti tarp karalysčių. Yggdrasil taip pat vaizduojamas savo šakų pavidalu pasaulyje tarp karalysčių, kas leidžia greičiau judėti vienos karalystės viduje.
Galiausiai, tai taip pat serverio pavadinimas, skirtas autentifikuoti žaidėjus „Mojang“ studijos žaidimuose, kuri yra labai žinoma dėl „Minecraft“ sukūrimo.
