Kodėl vikingų karaliai nusprendė atsiversti į krikščionybę? Šis klausimas neduoda ramybės daugeliui istorijos ir skandinavų mitologijos entuziastų. Šiandien pasigilinkime į gilias šio religinio virsmo priežastis.
Sosto apsauga
Įsivaizduokite vikingų karalių kaip šiuolaikinės didelės įmonės vadovą. Jį išrenka tauta ne todėl, kad jis turi dieviškąją teisę valdyti, o todėl, kad pavaldiniai tiki, jog jis atneš sėkmę ir klestėjimą. Tačiau būkite atidūs: jei karalius nepateisina lūkesčių, jis greitai nušalinamas. Tais chaotiškais laikais pilietinis karas galėjo kilti bet kurią akimirką.
Priešingai nei vikingų visuomenėje, krikščioniškoji monarchija karaliui suteikdavo tam tikrą apsaugą. Krikščionis karalius buvo ne tik išrinktas žmonių, bet ir paties Viešpaties paskirtas. Kėsinimasis į jo gyvybę ar valdžią buvo laikomas nusikaltimu Dievui – vienu baisiausių įsivaizduojamų nusikaltimų. Tai suteikė krikščionių karaliams stabilumo, kurio vikingų valdovai taip troško.
Ekonomikos skatinimas
Viduramžiais krikščionys daugiausia prekiavo tarpusavyje. Krikščionys pirkliai nenorėjo prekiauti su kitų religijų atstovais. Vikingai, nors ir buvo karšti daugelio dievų garbintojai, siekė užmegzti verslo ryšius su šiais naujaisiais krikščionimis. Vienintelis būdas patekti į šį prekybos tinklą buvo laikinai pasiduoti kryžiui.
Daugelis tyrinėtojų praneša, kad vikingai kartais nešiodavo vėrinius su plaktuko formos pakabukais, kurie priminė kryžių. Susitikę su krikščionimis, jie prisistatydavo kaip Jėzaus sekėjai. Tačiau grįžę namo, vėrinys su kryžiumi vėl tapdavo garsiuoju Mjölnir plaktuko pakabuku.
Išskirtinės prekybos sąlygos tarp krikščionių skatino vikingus laikytis pragmatiško požiūrio: laikinai vadinti Jėzų savo Viešpačiu, kad sudarytų pelningus sandorius. Dėl savo politeizmo toks religinis lankstumas jiems atrodė natūralus, priešingai nei krikščionims, kurie negalėjo suvokti daugiau nei vieno Dievo egzistavimo.
Taikos palaikymas
Vikingams smurtas dažnai buvo pagrindinis būdas spręsti ginčus. Tačiau laikui bėgant šis metodas tapo varginantis ir pernelyg kruvinas. Atsivertimas į krikščionybę pasiūlė perspektyvią alternatyvą.
Krikščionybė skelbė taiką ir draudė žudyti bei vogti, pateikdama aiškius mokymus, tokius kaip „Nežudyk“. Todėl vikingų karaliai šioje religijoje įžvelgė galimybę stabilizuoti savo valdymą ir apriboti vidaus konfliktus.
Kryžiaus priėmimo priežastys
Vikingai galėjo atsisakyti savo senųjų tikėjimų dėl įvairių priežasčių, tačiau viena aišku: taikos pažadai, klestinti prekyba ir politinis stabilumas suvaidino svarbų vaidmenį. Vis dėlto, net ir krikščionybės viduje karai bei konfliktai neišnyko, o tai įrodo, kad neramumus kurstė ne religiniai mokymai, o žmogaus godumas.
Išvada
Vikingų karalių atsivertimas į krikščionybę yra žavus skandinavų istorijos skyrius. Jis iliustruoja, kaip ekonominiai, politiniai ir socialiniai motyvai lėmė gilų pokytį. Norėdami sužinoti daugiau apie vikingų kultūrą ir tęsti šią įdomią kelionę, apsilankykite kituose mūsų tinklaraščio straipsniuose ir būtinai užsukite į mūsų internetinę parduotuvę Vikinga.
