Vikingų gėrimo ragas: ritualas prieš gėrimą

Laima Bagdonienė
Produktų ir pirkimų ekspertas, turintis daugiau nei 15 metų prekybos patirties

Gėrimo rago negalima padėti. Be stovo jis virsta ir ištuštėja – šis paprastas faktas suformavo visą etiketą: jį pripildydavo, išgerdavo, perduodavo kitam. Gėrimas vikingams buvo kolektyvinis veiksmas, o ne vienišas užsiėmimas.

Sumblas, arba gėrimas kartu

Šiaurietiškas banketas turėjo savo ceremoniją: sumblą. Ragas keliaudavo ratu, būdavo sakomi tostai dievams ir protėviams, duodami įžadai – pažadai, kuriuos vėliau įsipareigodavo ištesėti visų akivaizdoje. Beovulfio didžioji midaus salė, kurioje taurė keliauja iš rankų į rankas, tiksliai aprašo šį pasaulį. Ragas buvo ne tik indas: tai buvo viešo žodžio įrankis.

Poetų gėrimas

Pati mitologija midų paverčia šventa medžiaga. Poetinio midaus mitas pasakoja, kaip Odinas iš milžino Sutungo pavogė gėrimą, suteikiantį iškalbą ir poezijos dovaną. Pakelti ragą reiškė simboliškai prisiliesti prie šios dalies.

Ką iš tikrųjų gėrė

Midų, alų, o turtingieji – ir importuotą vyną. Patarimas dėl priežiūros, galiojantis tiek vakar, tiek šiandien: natūralus ragas nemėgsta nei karštų gėrimų, nei rūgščių – vanduo, kempinėlė, ir jis tarnaus daugelį metų.

Mūsų vikingų gėrimo ragai atkartoja šias formas. Apie formulę, kuri juos lydi, skaitykite mūsų žodynėlyje prie įrašo „Skål“.

Susiję produktai