Valhalla – tai legendinė skandinavų mitologijos vieta. Ji priima vikingų karius po jų mirties mūšio lauke. Tačiau ką ji iš tikrųjų reiškia skandinavų kultūrai? Apie viską papasakosime šiame straipsnyje.
Valhalla – su dievais susijusi vieta
Pirmą kartą Valhalla paminėta dviejuose anoniminiuose eilėraščiuose. Pirmasis pagerbia karaliaus Eriko I mirtį, kuris žuvo 954 m. Jorke, Didžiosios armijos užkariautame Anglijos mieste. Antrasis pagerbia kito didžio karaliaus, Norvegijos valdovo Hakono Gerojo, mirtį. Jis taip pat žuvo mūšyje 961 m. Šie du tekstai aprašė aristokratišką požiūrį į gyvenimą, nes į ją patekdavo tik kruopščiai atrinkti privilegijuotieji.
Poetinė „Eda“ Valhallą aprašo taip: „Penktoji vadinama Gladsheimu, kur auksinis šios salės spindesys sklinda per pasaulius, legendinė Valhalla, kurioje Odinas kasdien pasirenka mūšyje kritusius Einherijus.“
Žinant šventųjų „Edos“ tekstų svarbą, galima drąsiai teigti, kad tai mitinė vieta. Skandinavų legendose egzistuoja 9 pasauliai, tarp jų ir Asgardas. Būtent šioje vietoje (kurią pastatė Borro sūnūs: Vilis, Vė ir Odinas) gyveno Asai, tarp jų ir Grimniras. Tai kitas svarbiausio skandinavų dievo Odino vardas – skamba gana didingai, ar ne?
Šie 9 pasauliai pastatyti ant pasaulio medžio, kuris yra Yggdrasil. Taigi, būtent Asgarde buvo pasakiška dievybių šventovė – Valhalla. Etimologiškai žodis Valhalla kilęs iš senovės skandinavų kalbos žodžio „Valhöll“. Jį sudaro „valr“, reiškiantis mūšio lauke žuvusius (taip pat ir žirgą), bei „hǫll“, reiškiantis salę. Snorrio „Eda“ taip pat gali reikšti rūmus, kurie dar vadinami mirusiųjų sale.
Kaip atrodo vikingų Valhalla?
Valhalla aprašoma kaip labai dideli rūmai. Jie tokie aukšti, kad, pasak kai kurių, nesimato jų viršūnės. Stogas sudarytas iš auksinių skydų, tikriausiai beržinių. Nenuostabu matyti tokį objektą, glaudžiai susijusį su skandinavų kultūra. Taip pat ten buvo karo ietys. Skaldas Þjóðólfr iš Hvínir ją aprašė taip:
„Po akmenų kruša,
išmintingi kariai
ant nugarų spindėjo
Sváfnirio salės beržo žievės.“
Vikingų eilėraštyje „Grimnismal“ teigiama, kad rūmų stogas padengtas grynu, žėrinčiu auksu. Valhalloje buvo Hlidskjálf. Tai aukštas sostas, iš kurio Odinas, sėdėdamas, galėjo stebėti visus pasaulius, net žmonių pasaulį ir kiekvieno veiklą. Galingiausias vikingų dievas skaldų poezijoje kartais vadinamas Hlidskjálfo valdovu.
Valhalloje yra 640 durų. Pagrindines duris saugo vilkai, o virš jų skraido ereliai. Tai leidžia išvengti bet kokio išorinio puolimo. Priešais šias duris stovi Glasiro medis, kurio lapai – iš aukso. Sakoma, kad tai aukso metafora.
Viduje rūmai turi milžiniškus krėslus, aptrauktus drakono ir legendinių žvėrių oda. Taip pat yra stalai ir gausiai nukrauti bufetai, skirti deramai priimti mirusiuosius. Šie vikingų rojaus gyventojai yra apgyvendinami ir maitinami iki laikų pabaigos, apie ką pakalbėsime vėliau. Tačiau kas galiausiai patenka į Valhallą?
Kitos vietos Valhalloje
Valhalla yra vieta, kur susirenka patys nusipelnę vikingų kariai. Mūšio lauke juos pasirenka Valkirijos – dievo Odino kruopščiai atrinktos dukros. Kai kurie kariai, norėję išgyventi mūšius, nekeldavo akių į dangų, kad neatkreiptų Valkirijų dėmesio, kurios galėjo juos pražudyti, norėdamos pasiimti į Valhallą.
Svarbu žinoti, kad buvo skiriamos skirtingos vietos mirusiesiems.
Helheimas priimdavo mirusius nuo senatvės, ligų ir kitus, kurie, jų manymu, nebuvo verti pagarbos. Tai deivės Hel, Lokio dukros, buveinė. Tekstai aprašo šią vietą kaip tamsią, miglotą ir šaltą. Joje gyvena milžinas Hraesvlegar arba Garmas – monstriškas šuo. Žmonės, atsidūrę Helheime, patiria tam tikrą gėdą.
Fölkvangr, skirtas Frėjai, yra vikingų, kovojusių ginant savo šeimas, klanus ar vykdžiusių kitas gynybines misijas, buveinė. Ši vieta, dar vadinama „žmonių lauku“, aprašoma kaip kaimiškas rojus, poilsio ir atlygio vieta.
Valhalla skirta vikingams, žuvusiems puolant. Jie paskiria savo gyvenimą karui, todėl tai pati prestižiškiausia vieta skandinavų kariams.
Šventas rojus vikingams
Atvykę į šį didįjį rojų, kovotojai gauna Einherijų vardą. Tai „tie, kurie sudaro armiją“, žuvę mūšio lauke su ginklu rankose.
Būtent todėl vikingai jautė didelį potraukį kovai. Jie nenorėjo nuvilti savo dievo, kad nebūtų priimti į rojų, ir tai suteikdavo jiems didžiulę jėgą nugalėti.
Vikingų kario gyvenimas buvo ypač trumpas. Daugybė kelionių ir plėšikavimų buvo labai pavojingi, todėl nedaug vikingų sulaukdavo keturiasdešimties. Begalinio aprūpinimo gyvenimas Valhalloje ypač viliojo aristokratus karius. Kadangi daugelis vikingų troško galios, tai sudarė didelę populiacijos dalį. Sakoma, kad Valhalloje tilpo šimtai tūkstančių karių, maždaug 614 400.
Kilniausi kariai ir vadai garbino Odiną. Ūkininkai ypač garbino Torą, kad užtikrintų savo žemių derlingumą. Bilskirniras yra rūmai, kuriuose gyveno griaustinio dievas.
Valhalla buvo svarbi motyvacija vikingams. Ji padėdavo įveikti baimę mūšiuose, todėl priešai jų bijojo. Skandinavų kariai galėjo nugalėti pranašesnes pajėgas, kai kitos civilizacijos prarastų moralę dėl didelių nuostolių mūšio lauke. Kai kurie turėjo neįtikėtinų gebėjimų, pavyzdžiui, berserkai, kurie įeidavo į šventą įniršį, tapdami itin galingais.
Krikščionių mokslininkas Snorris Sturlusonas mus informavo, kad Odinas taip pat buvo žinomas kaip Valfateris, t. y. žuvusiųjų tėvas. Vikingai, narsiai kritę mūšyje, buvo tarsi jo įsūniai. Būtent dėl tokios garbės jie buvo pasirengę rizikuoti kruvina mirtimi.
Maistas kariams
Kaip aprašyta anksčiau, į Valhallą atvykstantys kariai sutinkami didelėmis puotomis. Jie maitinami ir apgyvendinami iki laikų pabaigos. Einherijai maitinasi šerno Sæhrímnir mėsa. Šis gyvūnas kas vakarą atgyja, kad kitą dieną vėl būtų suvalgytas. Jį kasdien verda virėjas Andhrímnir savo katile, vadinamame Eldhrímnir. Tik Odinas nevalgo. Jis geria tik vyną ir savo maistą atiduoda savo vilkams.
Gėrimui vikingai vartoja ožkos Heidrun pieną. Tai iš tikrųjų yra midus – labai vertinamas gėrimas Šiaurės Europoje. Valhalloje ožka skabo Læradro medžio lapus. Senovės skandinavų kalba jis vadinamas Hléraðr – „tas, kuris teikia poilsį“. Šis medis taip pat maitina elnią Eikthyrnirą. Sakoma, kad jis per savo ragus į Hvergelmiro pasaulį išleidžia tiek vandens, kad iš jų kyla visos Asų srities upės.
Puotą, kurioje gausu maisto, kad kiekvienas karys pasisotintų, aptarnauja tos pačios Valkirijos, kurios atvyko pasiimti mūšyje žuvusių vikingų.
Ragnarokas ir Valhalla
Kiekvieną dieną Einherijus pažadina gaidys Gullinkambi. Jie apsirengia, užsideda šarvus ir eina kovoti vieni su kitais aptvare, net iki mirties, Idavollo lauke. Jie gali tai daryti, nes vėliau atgyja. Kariai grįžta iš aptvaro su žirgais pirmajam dienos valgiui, apie 9 valandą ryto. Jis trunka didžiąją dienos dalį. Kiekvieną vakarą suvalgomas milžiniškas šernas Sæhrímnir.
„Vafþrúðnismál“, trečiasis „Edos“ eilėraštis, aprašo šią akimirką:
“Visi Einherijai
Odino pievoje
kasdien kaunasi.
Jie skiria mirusiuosius,
tada iš mūšio raiti grįžta.
Kartu sėdasi, susitaikę.”
Valhallos kariai laukia dienos, kai 640 rūmų durų atsidarys, kad jie galėtų stoti į Ragnaroko karą kartu su Asų dievais.
Snorris Sturlusonas aprašo šią akimirką:
“Aštuoni [dideli] šimtai Einherijų
išeis vienu metu pro kiekvienas duris,
kai eis kovoti su vilku.”
Šis mūšis skandinavų mitologijoje reiškia pasaulio pabaigos dieną ir vadinamas Ragnaroku. Šis galutinis mūšis tarp Asų ir milžinų reiškia žmonių ir jame dalyvaujančių dievų mirtį. Mūšis vyksta Vigrido lygumoje.
Einherijai ten susidurs su baisiomis būtybėmis. Galingoji Midgardo gyvatė (taip pat žinoma kaip Jörmungand), išlindusi iš jūros, purkš nuodus į visas puses ir sukels milžiniškas bangas sausumoje. Ją nužudys Toras, kuris pats mirs nuo savo žaizdų. Ugnies milžinas Surtas padegs Asgardą.
Šiame mūšyje bus daug aukų. Vilkas Fenriras išsilaisvins iš savo grandinių ir nužudys Odiną. Piktadarys dievas Lokis, vadovaujantis milžinams šiame mūšyje, susikaus su savo priešininku Heimdaliu, ir jie abu žus.
Valhalla kultūroje
Vikingų rojus yra labai gerai žinoma ir dažnai minima vieta skandinavų mitologijoje. Todėl logiška, kad ji dažnai vaizduojama įvairiuose kultūriniuose kūriniuose.
Valhalla suteikia vardą įvairiems muzikos kūriniams „heavy metal“ ir ypač „viking metal“ žanruose. Grupės, tokios kaip „Amon Amarth“ ar „Bathory“, pavadino taip savo dainas. Roko grupė „30 Seconds to Mars“ taip pat pateikė jos aprašymą.
Vizualiniai kūriniai taip pat daro nuorodas į ją. Vaizdo žaidimų sektoriuje labai populiari „Final Fantasy“ saga dažnai ją mini. 2011 m. išleistame „Skyrim“ žaidime skandinavų karių rojus vadinamas Sovngarde. „Assassin’s Creed“ saga, viena perkamiausių, 2020 m. pabaigoje išleido dalį „Valhalla“, skirtą vikingų pasauliui. Serialai „Vikingai“ ir „Paskutinė karalystė“ taip pat dažnai paliečia šią temą, o filme „Pašėlęs Maksas: Įtūžio kelias“ „Warboys“ tikisi patekti į Valhallą.
Menininkas Peteris Madsenas 1979 m. sukūrė komiksą vikingų rojaus vardu. 1986 m. išleistas danų animacinis filmas įkvėptas šios temos ir iliustruoja prozinę „Edą“. Kompozitorius Richardas Wagneris sukūrė operą „Dievų žūtis“, kurioje 6 minučių kūrinys skirtas dievų įžengimui į Valhallą. Teatro pjesė „Valhalla“, kurią režisavo Sara Lemaire ir Anna Nilsson, o prodiusavo belgų kompanija „Petri Dish“, yra dar vienas pavyzdys.
