Tyr, karo dievas ir vikingų palikimas
Įsivaizduokite karo dievą, gerbiamą ir baugų, kuris paaukotų savo ranką, kad išgelbėtų pasaulį. Skandinavų mitologijoje Tyr įkūnija būtent tokį didvyrį. Nors jis dažnai lieka Odino ar Toro šešėlyje, jo istorija ir įtaka yra itin įtraukiančios.
Tyr kilmė
Vardas Tyr tiesiog reiškia „dievas“. Jis kildinamas iš protogermanų kalbos žodžio Tîwaz, kuris savo ruožtu kilęs iš indoeuropiečių prokalbės žodžio Dieus. Šis žodis turi atitikmenų įvairiose mitologijose: Dzeusas graikų, Jupiteris romėnų, Dievas baltų mitologijoje ir Djaus Pitaras indų vedų tradicijoje.
Remiantis mitologiniais pasakojimais, „Jaunesniojoje Edoje“ Tyr aprašomas kaip milžino Hymio ir deivės Hrodr sūnus. Tačiau Snorri Sturlusonas „Vyresniojoje Edoje“ jį pristato kaip Odino ir Frigės sūnų. Įdomu tai, kad šios skirtingos kilmės versijos rodo, kaip mitai laikui bėgant gali keistis ir persidengti.
Senovėje Tîwaz buvo itin svarbi dievybė, ypač tarp rytų germanų genčių. Pavyzdžiui, gotai, garsėję žmonių aukojimo ritualais Tyro garbei, kabindavo aukų ginklus ant medžių kaip atnašas. Tačiau vėliau viskas pasikeitė.
Nuo aukščiausiojo iki antraplanio: Tyro transformacija
Vienu metu Tîwaz populiarumu ir autoritetu buvo nustelbtas Odino, ypač vakarų germanų ir skandinavų tradicijose. Šis virsmas yra žavingas, nes iliustruoja, kaip evoliucionuoja tikėjimai. Kai kurie istorikai mano, kad šį susiliejimą palengvino germanų dieviškosios dualybės paprotys, kai du dievai egzistuoja kaip lygiaverčiai valdovai.
Užuominą apie šį ryšį galima įžvelgti Tyro, kaip Odino sūnaus, vaidmenyje skandinavų mitologijoje arba tada, kai Tiw tapatinamas su Saxnot (Seaxneat) – „karo dievu“ ir Vodeno sūnumi anglosaksų mitologijoje.
Tyr ir pėdsakai laike
Nors Tyr galbūt neturi tokio paties statuso kaip Odinas, jis paliko neišdildomus pėdsakus. Pavyzdžiui, antradienis (angl. Tuesday) yra pavadintas Tyro garbei, atspindint jo, kaip karo dievo, vaidmenį, panašiai kaip Marso romėnų mitologijoje. Net kai kurie augalai, tokie kaip Týsfiola (našlaitė) ar Týrhialm (kurpelė), neša jo vardą, taip susiedami juos su šiuo kariu.
Taip pat manoma, kad Tiveden – Švedijos miškas – galėjo būti pavadintas jo garbei arba bent jau naudojant Tyr kaip bendrinį terminą „dievas“.
Tyr ir Fenris: pasiaukojimo aktas
Vienas įsimintiniausių Tyro pasakojimų yra jo susirėmimas su milžinišku vilku Fenriu. Pasak Edos, dievai nusprendė jį sukaustyti, tačiau Fenris nutraukdavo kiekvieną grandinę. Dievai paprašė nykštukų nukalti stebuklingą raištį, vadinamą Gleipnir, pagamintą iš tokių neįtikėtinų medžiagų kaip moters barzda ir paukščio seilės.
Fenris, būdamas įtarus, paprašė, kad vienas iš dievų įkištų ranką jam į nasrus kaip geros valios ženklą. Tyr, parodydamas drąsą, sutiko. Kai Fenris buvo sukaustytas, jis suprato apgaulę ir nukando Tyro ranką. Fenris liks sukaustytas iki pat Ragnaroko, kai Tyr susitiks su savo likimu kovodamas su Helheimo sarginiu šunimi Garmu. Žavu, ar ne?
Išvada
Nors Tyr dažnai lieka Odino ar Toro šešėlyje, jis išlieka svarbia ir gerbiama figūra skandinavų pasakojimuose. Jo istorija yra jaudinantis drąsos ir pasiaukojimo priminimas. Ji taip pat rodo, kaip mitai gali keistis ir transformuotis bėgant amžiams.
Norėdami daugiau įtraukiančių istorijų, kviečiame tyrinėti kitus mūsų tinklaraščio straipsnius. Ir svarbiausia – apsilankykite mūsų internetinėje parduotuvėje Vikinga, kur rasite dirbinių, įkvėptų turtingos vikingų kultūros!
