Odino ir Valhalos paieška
Vikingai dažnai žinomi dėl savo žiaurių plėšikavimo išpuolių. Dėl šio suvokimo daugelis žmonių mano, kad vikingų kariai buvo tik paprasti plėšikai be garbės. Tačiau tikrovė yra kur kas niuansuotesnė. Bėgant laikui, jų nedideli išpuoliai išaugo į tikras teritorines invazijas, leidusias karo vadams įgyti aukštą socialinį statusą ar net tapti karaliais. Apžvelkime kartu tris iš legendiškiausių vikingų armijų.
Didžioji pagonių armija
Kai internete ieškoma „vikingų armija“, pirmasis rezultatas dažnai būna Didžioji pagonių armija. Iš tiesų, ši armija yra viena garsiausių ir dažnai laikoma geriausia dėl savo pavyzdinės organizacijos ir disciplinos.
Ragnaro Lothbroko sūnūs, siekdami atkeršyti už savo garsiojo tėvo mirtį, suformavo šią armiją. Anglosaksų kronikose ši jėga aprašoma kaip „Didžioji pagonių armija“, vadovaujama keturių Ragnaro sūnų: Ivaro Beakojo, Hvitserko, Bjorno Geležinio Šono ir Ubbe. Pasak legendų, Ragnarą nužudė Nortumbrijos karalius Aella, o tai ir paskatino šį keršto žygį.
14 metų Didžioji pagonių armija įsiveržė ir bandė užkariauti anglosaksų karalystes. Nors anglosaksų šaltiniai aiškiai nenurodo šių invazijų priežasčių, legendos teigia, kad jas paskatino kerštas.
Jomsvikingai
Kita garsi karinė grupė yra Jomsvikingai, veikę apie X ir XI amžius. Šis lūžio laikotarpis pasižymėjo laipsnišku vikingų atsivertimu į krikščionybę, pamažu atsisakant senųjų pagoniškų tikėjimų.
Jomsvikingų kariai garbino Odiną ir troško patekti į Valhalą žūdami mūšyje. Jie laikėsi labai griežto elgesio kodekso ir nepriimdavo nė vieno vyro, jaunesnio nei 18 metų, išskyrus Vagną Akesoną, kuris buvo priimtas būdamas 12 metų.
Pasak legendos, šią armiją suformavo Palnatokė, vadas, atsidavęs seniesiems pagoniškiems tikėjimams. Palnatokė buvo vadas valdant Haraldui Mėlyndančiui, vienam pirmųjų vikingų karalių, atsivertusių į krikščionybę, tikriausiai dėl politinių priežasčių. Šis atsivertimas sukėlė skilimą ir kruviną karą, pasibaigusį Haraldo nušalinimu, kurį įvykdė Svenas Šakotabardis, užaugintas Palnatokės. Teigiama, kad tada Jomsvikingai įsikūrė Jomsborge, savo legendinėje tvirtovėje.
Berserkai
Berserkai yra legendiniai vikingų kariai, žinomi dėl savo įniršio mūšyje. Legenda byloja, kad jie dėvėjo lokių kailius arba eidavo į mūšį nuogi iki pusės, be šarvų. Kai kurie šaltiniai netgi teigia, kad jie kovodavo be skydų.
Šie kariai garbino Odiną ir, kaip ir Jomsvikingai, troško patekti į Valhalą žūdami mūšyje. Jų įniršis mūšyje buvo toks didelis, kad jie patekdavo į pasiutusį transą, nežinodami nieko kito, tik norą žudyti savo priešus.
Snorri Sturlusonas, garsus islandų istorininkas, paminėjo berserkus savo raštuose:
“Jo (Odino) vyrai puldavo be šarvų, pasiutę kaip šunys ar vilkai, kramtydavo savo skydus ir buvo stiprūs kaip lokiai ar laukiniai jaučiai, žudydami žmones vienu smūgiu, nejausdami nei ugnies, nei geležies. Tai buvo vadinama Berserkergang.”
Išvada
Štai trys legendinių vikingų armijų pavyzdžiai, kurios savo drąsa ir nenumaldomu garbės troškimu paliko pėdsaką savo epochoje. Nesvarbu, ar tai būtų kerštas, pagoniškas tikėjimas ar karingas įniršis, šie vikingai istorijoje paliko neišdildomą pėdsaką.
Norėdami sužinoti daugiau apie vikingus ir skandinavų mitologiją, nedvejodami tyrinėkite kitus mūsų straipsnius. O jei norite parsinešti namo šios legendos dalelę, apsilankykite mūsų internetinėje parduotuvėje: Vikinga. Joje rasite viską, ko reikia, kad dar giliau pasinertumėte į žavų vikingų pasaulį.
