Harbardas | Vikingų mitologijos paslaptingojo keltininko istorija
Tarsi laikantis slaptos taisyklės, visose senovės mitologijose pasirodo senas išminčius, kurio įsikišimas kupinas paslapčių. Jis tarsi burtų keliu atsiranda istorijos herojaus kelyje. Vikingų mitologijoje šį vaidmenį atlieka Harbardas – legendinis keltininkas. Nors jis neatitinka tipiško mąslaus senolio stereotipo, skandinavų mitologijoje jis atlieka tą pačią funkciją.
Iki šiol sklando abejonės dėl šio veikėjo kilmės ir reikšmės. Visgi teorijų netrūksta, todėl šiandienos straipsnyje apie tai pakalbėsime išsamiai.
Nedelsdami tapkime detektyvais ir kartu išsiaiškinkime, kas iš tikrųjų yra Harbardas – fantastiškas vikingų keltininkas!
Harbardo istorija ir kilmė
Vikingų mitologijoje Harbardas yra senas klajūnas. Tai keltininkas, kuris perkelia žmones per upę ir pasakoja jiems vieną iš savo daugybės istorijų.
Po savo nemaloniu charakteriu ir atšiauria išvaizda jis slepia didžiulį geranoriškumą ir išmintį. Jis ne kartą dalijasi šiomis žiniomis anekdotų ar užšifruota forma, kad jomis galėtų pasinaudoti tik patys verti asmenys.
Jo vardas Harbardas senąja germanų kalba reiškia pilkąją barzdą. Galima pamanyti, kad šis slapyvardis nieko nereiškia ir atspindi tik veikėjo fizinę išvaizdą. Visgi žodžių pasirinkimas toli gražu nėra atsitiktinis ir yra šiek tiek sudėtingesnis.
Iš tikrųjų tai yra vienas iš dievui Odinui, skandinavų dievų panteono valdovui, priskiriamų vardų. Aukščiausiajam skandinavų dievui priskiriama daugybė epitetų, iš kurių kai kurie apibūdina jo fizinę išvaizdą. Tai vienas pirmųjų elementų, rodančių, kad Harbardas gali būti ne kas kitas, o pats dievas Odinas.
Tačiau neskubėkime daryti išvadų! Pirmiausia pažiūrėkime į kitus įkalčius, kurie galėtų padėti mums apsispręsti.
Intriguojantys Harbardo nuotykiai vikingų mitologijoje
Harbardas yra Élivágar upių keltininkas. Tai upių visuma, kilusi iš Hvergelmir versmės, kuri, kaip sakoma, yra pasaulio pradžia. Dėl to jis turėjo itin svarbią misiją – perkelti žmones per upes ir nurodyti jiems kelią. Keli istoriniai šaltiniai patvirtina šiuos faktus ir atveria langą į šį simbolinį veikėją.
Harbardo ir dievo Toro pasakojimas
Germanų mitologijoje pasakojama istorija apie dievo Toro kelionę per upę. Grįždamas iš nuotykių su milžinais, jis kreipiasi į Harbardą, kad šis padėtų jam perplaukti vieną iš Élivágar upių. Didelė buvo jo nuostaba, kai šis ėmė jį provokuoti.
Senolis ne tik kvestionavo jo narsą ir žygdarbius, bet ir gyrėsi savo nuopelnais, menkindamas Toro pasiekimus. Pokalbio pabaigoje jis atsisako jį perkelti, ir Toras išeina įsiutęs.
Čia išryškėja šių dviejų veikėjų dichotomija. Iš vienos pusės turime Harbardą – klastingą ir pasipūtusį, bandantį savo pašnekovo kantrybės ribas. Iš kitos pusės – Torą, karštakošį, bet ištikimą savo garbingo kario vertybėms.
Legenda byloja, kad jis išėjo taip staiga, jog net nepastebėjo, kad tai buvo jo paties tėvas, dievas Odinas. Dar viena užuomina, vedanti šia linkme!
Hárbarðsljóð poema
Iš „Poetinės Edos“ paimta Hárbarðsljóð, reiškianti Harbardo giesmę, pakartoja Harbardo istoriją su vikingų griaustinio dievu, tačiau su tam tikrais niuansais. Toras ketina grįžti į Asgardą po ilgos viešnagės Jötunheimr, tačiau viskas vyksta ne pagal planą.
Šį kartą tai atviresnis ginčas, kuriame abu veikėjai svaidosi įžeidimais ir grubybėmis. Kai tik Toras paprašo pagalbos persikelti per upę, Harbardas atsikerta:
„Kas tas berniūkštis
Stovintis anapus sąsiaurio?
Jis atsakė:
Kas tas vyrukas
Šaukiantis per bangas?“
Nors Toras žinomas dėl savo pykčio ir karšto būdo, jis pasiūlo maisto, jei šis sutiks jį perkelti į kitą krantą. Harbardas atsisako ir sako, kad jam pavesta laukti kilmingų keleivių. Nuo tada jis pradeda kritikuoti jo išvaizdą, vadinti jį valkata ir šaipytis iš jo drabužių.
Vėliau jis klausia Toro, kokius žygdarbius šis atliko. Kai Toras pasakoja apie kovas su milžinais, Harbardas jį išjuokia ir kalba apie savo daugybę meilės nuotykių bei seksualinių užkariavimų. Pašaipos tuo nesibaigia, ir jis nueina taip toli, kad apkaltina jo žmoną Sif svetimavimu.
Elgesys, vertas klastos ir piktavališkumo dievo. Dar viena įdomi teorija, kurią aptarsime toliau.
Harbardo pasirodymai kultiniame seriale „Vikingai“
Harbardas, kurį vaidina Kevinas Durandas, pasirodo garsiame serialo „Vikingai“ trečiajame sezone. Kupini įvairių įvykių, gerbėjai nesitikėjo, kad pasirodys toks paslaptingas veikėjas.
Dar prieš jam atvykstant į Kategatą, šis veikėjas jau kėlė intrigą. Iš tiesų, pirmiausia jį matome keistame Siggy, Helgos ir karalienės Aslaug sapne, kur jis laiko kraujuojančią ranką su sniegu. Daugeliui tai yra užuomina apie jo dievišką kilmę ir svarbų vaidmenį, kurį šis veikėjas atliks.
Vos atvykęs, jis pelno Aslaug palankumą, išgydydamas jos sūnaus Ivaro skausmus vien prisilietimu. Prisistatydamas kaip klajūnas, turintis tik savo istorijas, suprantame, kad jis slepia savo tikruosius tikslus.
Ši teorija pasitvirtina, kai jis palieka kaimą išgaruodamas rūke. Ši scena patvirtina žiūrovų įtarimus dėl dieviškos Harbardo prigimties.
Tačiau tai ne paskutinis kartas, kai jį matome seriale!
Iš tiesų, jis vėl pasirodys ketvirtajame sezone. Po daugybės sukrėtimų Aslaug lieka viena ir sutrikusi, todėl Harbarde randa emocinę paramą, kurios jai trūko.
Tik štai pastarasis žinomas kaip mergišius. Ištikimas sau, jis sukelia visuotinį pasipiktinimą, kai permiega su beveik visomis Kategato moterimis.
Įsiutusi Aslaug išsilieja ir stoja į akistatą su Harbardu prieš jam dingstant taip pat staiga, kaip ir atsiradus. Daugeliui tai yra įrodymas, kad tai buvo klasties dievo Lokio apgaulė.
Kas iš tikrųjų yra Harbardas? — Populiariausių teorijų analizė
Dabar, kai aptarėme visus klausimus, laikas iš arčiau pažvelgti į populiarias teorijas apie Harbardo tapatybę. Ši tema ilgą laiką buvo diskusijų objektas tarp istorikų, o serialas „Vikingai“ ją atgaivino su nauja jėga.
Ginčų sūkuryje bandome atskirti tiesą nuo melo. Visgi Odinas ar Lokis? Štai viskas, ką turite apie tai žinoti.
01 teorija: Harbardas atstovauja dievui Odinui
Pirmasis nenuginčijamas argumentas: slapyvardis! Iš tiesų, dievą Odiną dažnai vadina seniu barzdotu žilais plaukais. Ši detalė nelieka nepastebėta, nes tai pirmasis argumentas, kurį pateikiame kiekvieną kartą.
Tačiau ši versija tuo nesibaigia! Jei detaliau išanalizuotume Harbardo ir Toro susitikimą, kaip jis aprašytas germanų šaltiniuose, ši teorija tampa dar svaresnė. Senasis keltininkas, toli gražu nesiremdamas vien klasta, rodo manipuliaciją ir išradingumą, kad atstumtų griaustinio dievą. Be to, jo draugiškas ir geranoriškas bendravimas rodo, kad jis yra veikėjas, gana artimas Torui.
Be to, daugelis karo ir mūšių nuopelnų, kuriais gyrėsi senolis, iš tikrųjų buvo dievo Odino. Būtent dėl to Mjölnir valdovo pastangos jam nepadarė įspūdžio.
02 teorija: Lokis pasivertė Harbardu
Daugelis istorikų ilgą laiką tvirtino, kad Harbardas yra persirengęs dievas Lokis. Šios teorijos didžiausias argumentas taip pat kyla iš jo susitikimo su Toru. Pastarojo metu Harbardas giriasi savo meilės nuotykiais ir daugybe užkariavimų.
Vikingų mitologijoje šis bruožas yra beveik būdingas Lokio veikėjui. Iš tiesų, pastarasis mėgsta girtis ir demonstruoti savo romantinius pasiekimus. Be to, klasties dievas taip pat apkaltino Toro žmoną neištikimybe.
Kitas svarbus argumentas yra Harbardo atskleidimas poemoje Hárbarðsljóð. Jis teigia stebėjęs Toro kovą su ledo milžinu, nors tik Lokis tuo metu buvo jo palydovas.
Galutinis verdiktas
Šiais laikais mokslininkų bendruomenėje pripažįstama, kad Harbardas iš tikrųjų yra tik persirengęs dievas Odinas. Nepaisant ankstesnių metų ginčų, argumentai labiau krypsta į šią įvykių versiją.
Tai, kas mums sukuria iliuziją, kad tai galėtų būti Lokis, yra daugiausia serialo „Vikingai“ scenarijaus laisvės. Štai taip baigiasi mūsų mažas tyrimas ir kartą bei visiems laikams užbaigia šias diskusijas.
