Floki Vilgerðarson | Tyrinėtojas, atradęs Islandiją!
Vikingai – kariai, kurių niekas negalėjo sustabdyti, taip pat garsėjo kaip didžiųjų tyrinėtojų tauta. Jie visada buvo neprilygstami jūrininkai ir navigatoriai. Daugybė vikingų skrodė visas jūras ir visam laikui pakeitė žmonijos istoriją. Vienas iš šių legendinių vikingų tyrinėtojų yra ne kas kitas, o Floki Vilgerðarson.
Floki yra vienas didžiausių navigatorių, kokius tik pažinojo vikingų civilizacija. Būdamas galingas karys, aštrių pojūčių tyrinėtojas ir revoliucinių laivų konstruktorius, Floki labai greitai tapo garsiu vikingu. Iki šiol jis išlieka itin svarbia vikingų istorijos asmenybe.
Norėdami sužinoti, kaip šis vikingas tapo tikra legenda, šiame straipsnyje atskleidžiame tikrąją Floki Vilgerðarson istoriją. Pasiruoškite atrasti šio vikingų didvyrio ištakas!
Floki Vilgerðarson istorija: ar jis tikrai egzistavo?
Floki Vilgerðarson tikrai egzistavo, o jo istorija aprašyta istoriniame veikale „Landnámabók“, kuriame pasakojama apie Islandijos atradimą ir kolonizaciją. Deja, mažai žinoma apie Floki kilmę ir jo gyvenimo pradžią.
Vieninteliai žinomi istoriniai faktai apie Floki, be pasakojimo apie jo kelionę į Islandiją, yra šie:
- Gimimo aplinkybės: manoma, kad Floki gimė apie 830 m. Norvegijoje;
- Tėvų vardai: jo tėvas buvo „Glamur“, o motinos vardas – „Vilgerð Hörða-Káradóttir“;
- Jis buvo kilmingo kraujo: kai kuriais šaltiniais, jis buvo žlugusios jarlų dinastijos palikuonis iš Norvegijos Hedemarko provincijos.
Floki personažas tapo labai populiarus dėka serialo „Vikingai“. Tačiau serialas tik iš dalies remiasi šiais istoriniais faktais, kad įkvėptų gyvybės šiai mitinei vikingų asmenybei. Iš tiesų yra daug skirtumų tarp tikrojo Floki ir serialo herojaus.
Kad padėtume atskirti fikciją nuo realybės apie Floki Vilgerðarson, papasakosime stebinantį šio vikingų navigatoriaus gyvenimo kelią.
Vardo „Floki Vilgerðarson“ arba „Hrafna-Flóki“ kilmė
Vardas „Vilgerðarson“ yra matronimas, t. y. perduotas iš motinos. „Vilgerðarson“ senovės skandinavų kalba yra motinos vardo „Vilgerð“ ir priesagos „-arson“, reiškiančios „sūnus“, derinys. Taigi, Vilgerðarson pažodžiui verčiamas kaip „Vilgerd sūnus“.
Kalbant apie Floki pravardę „Hrafna“, jis ją įgijo ekspedicijos į Islandiją metu. Pasak kai kurių pasakojimų, jis pasiėmė 3 varnus, kad sėkmingai pasiektų šį ledinį kraštą. Būtent tada jis gavo garbės titulą „Hrafna Floki“, kuris senovės skandinavų kalba reiškia „Varnų Floki“ arba „varnų valdovas“.
Vikingų civilizacijoje varno simbolis yra šventas. Šis titulas turi ypatingą reikšmę. Jis pagerbia savo turėtoją ir reiškia, kad jis:
- Vikingas, artimas dievams: vikingų folklore varnai yra vienas iš Odino simbolių. Jo du varnai Hugin ir Munin stebi 9 pasaulius ir yra Odino akys bei ausys. Hugin atstovauja minčiai, o Munin – „atminčiai“;
- Asmuo, galintis vesti paklydusias sielas: virš mūšio laukų skraidantys varnai nukreipia vikingų sielas į Valhalą. Floki savo ruožtu veda savo bendražygius į naują, derlingesnę žemę, todėl yra panašus į varną.
Ar Floki įkvėptas dievo Lokio?
Neabejotina, kad Floki buvo labai protingas. Po to, kai jo šeima prarado valdžią Hedemarko regione, jis norėjo rasti naują žemę sau ir savo tautiečiams. Jis ėmėsi konstruoti visiškai naujo tipo vikingų laivą. Jo kūrinys buvo laivas, galintis atlaikyti audringiausias jūras ir plaukti siauriausiomis upėmis.
Jo intelektas, aštrus protas ir kartais net gudrumas lėmė, kad jis dažnai lyginamas su dievu Loki. Tai ypač ryšku seriale „Vikingai“, kur Floki apdovanotas mistinėmis galiomis. Daugeliui gerbėjų Floki yra dievas, ir ne bet koks, o pats dievas Lokis!
Ši teorija, labai populiari tarp serialo gerbėjų, deja, neturi jokio istorinio pagrindo. Tiesą sakant, vardas „Floki“ nekyla iš „Lokio“, nepaisant jų panašumo. Senovės skandinavų kalba jis reiškia „didvyriškas vikingas“.
Floki istorija pagal „Landnámabók“
Landnámabók reiškia „Apgyvendinimo knyga“. Joje pasakojama apie skandinavų atliktą Islandijos atradimą ir kolonizaciją. Didžiųjų vikingų tyrinėtojų, kolonizavusių Islandiją, sąraše yra ir Floki Vilgerðarson vardas.
Šiame rankraštyje sužinome, kad į ekspediciją Floki pasiėmė visą savo šeimą. Jį lydėjo žmona ir du vaikai. Jo žmona buvo gyva ir vadinosi „Gró Bjornsdottir“. Jo vaikai buvo vardu Oddleifur ir Þjóðgerður.
Landnámabók knygoje Floki tiksliai žinojo, kur plaukia: į neatrastą salą, esančią toli šiaurėje nuo Midgardo. Pagrindinės priežastys, skatinusios jį ten vykti:
- Viltis gyventi geriau toli nuo pavojuje atsidūrusios vikingų karalystės;
- Pažadas rasti derlingos ir dirbamos žemės savo šeimai ir visiems bendražygiams;
- Nauja pradžia karų išvargintiems vikingams.
Priešingai nei seriale „Vikingai“, jis nusprendė leistis į šią aklą ekspediciją tik netekęs žmonos „Helgos“. Kattegato jo niekas nebesulaikė, ir jis patikėjo vikingų dievams vesti jį į naują likimą!
Vis dėlto, abiejose istorijos versijose jis pasiima varnus, kad šie rodytų kryptį į sausumą. Nesvarbu, ar vedamas sielvarto, ar būtinybės, Floki išlieka labai išradingas ir stebinantis personažas.
Floki atliktas Islandijos atradimas
Islandijos atradimas ir kolonizacija yra vienas geriausiai dokumentuotų vikingų eros įvykių. Yra du pagrindiniai istoriniai šaltiniai:
- Landnámabók: tai rankraštis, kuriame išsamiai aprašoma Islandijos kolonizacija. Jis buvo parašytas tarp IX a. pabaigos ir X a. pradžios. Jame ne tik aprašomas Islandijos atradimas, bet ir išvardyti visi kolonistai, įskaitant Floki ir jo bendražygius.
- Íslendingabók: ši knyga didžiąja dalimi remiasi Landnámabók. Senovės skandinavų kalba tai reiškia „Islandų knyga“. Ji buvo parašyta apie XII a. ir daugiausia pasakoja apie Islandijos krikštą.
Be Íslendingabók, egzistuoja dar keturios Landnámabók versijos, pasakojančios Floki Vilgerðarson istoriją.
Pirmieji vikingų pionieriai
Floki Vilgerðarson nėra pirmasis vikingų tyrinėtojas, atradęs Islandiją; iš tikrųjų jis buvo trečiasis. Pirmasis tyrinėtojas, atradęs šią naują žemę, buvo norvegų vikingas, vardu Naddodd. 830 metais, ekspedicijos į Farerų salas, esančias tarp Norvegijos ir Islandijos, metu, Naddodd pasiklydo jūroje ir nuplaukė toliau nei planuota.
Jo neįtikėtina kelionė atvedė jį į nežinomą žemę, kurią jis pavadino „Snaeland“ arba „sniego žeme“. Jis išsilaipino rytinėje salos pakrantėje ir praleido ten metus, prieš grįždamas į Norvegiją. Šis regionas iki šiol vadinamas „Reyðarfjörður“.
Praėjus keleriems metams po atsitiktinio Naddodd atradimo, antrasis vikingas bandė rasti šią nepaliestą žemę. Taip 860 metais Garðarr arba Gardar Svavarsson apiplaukė šią žemę ir atrado, kad tai iš tikrųjų yra sala, iš visų pusių apsupta jūros. Jis pervadino ją „Garðarshólm“, kas senovės skandinavų kalba reiškia „Gardaro sala“.
Grįždamas atgal, Gardaras paliko vikingą, vardu Nattfari, su visa šeima šiaurinėje Garðarshólm dalyje. Tai buvo pirmieji Islandijos kolonistai!
Floki ir Islandijos pavadinimas (Iceland)
Tik 868 metais Floki Vilgerðarson leidosi ieškoti Garðarshólmi. Nežinodamas tikslios šios paslaptingos salos vietos, jis pasiėmė tris varnus, kad šie jam padėtų ir taptų žvalgais.
Floki negalėjo šios ekspedicijos surengti vienas. Jam reikėjo įgulos, bet jis neturėjo lėšų jai pasamdyti. Vienintelis jo pažadas buvo nepaliesta, derlinga ir laisva žemė. Taip Floki kartu su žmona ir vaikais leidosi į šią kelionę, lydimas kitų vikingų, tokių kaip:
- Thorolf (Þórólfur): ūkininkas, kuris nebegalėjo išlaikyti savo šeimos. Regiono pokyčiai neigiamai paveikė jo veiklą ir pajamų šaltinius;
- Herjof ir Faxe (Herjólfur ir Faxi): du vyrai, ištremti iš didžiųjų miestų. Jie norėjo pabėgti nuo karo, siautusio tarp vikingų ir krikščionių religijų.
Praplaukęs Farerų salas, Floki po vieną paleido tris varnus, kuriuos buvo pasiėmęs:
- Pirmasis net nepaliko laivo ir iškart pasuko atgal, grįždamas į pradinį tašką;
- Antrasis nuskrido Farerų salų link ir galiausiai sugrįžo į laivą, nesuteikdamas didelės pagalbos;
- Tai buvo trečiasis varnas, kuris pasirodė esąs sėkmingas. Jis nuskrido Garðarshólmi arba Snaeland kryptimi ir nuvedė juos į tikslą!
Nuplaukę ilgą atstumą į vakarus, Floki ir jo įgula pamatė žemę. Tai buvo įlanka, kuri buvo pavadinta „Faxafloi“ Faxe garbei, kas reiškia Faxe įlanką.
Floki Vilgerðarson ir visi jo bendražygiai įkūrė stovyklą rytinėje salos pakrantėje. Tačiau žiema buvo atšiauresnė nei tikėtasi, ir Floki įstrigo sniege bei lede. Nusivylęs jis pavadino ją „Iceland“, kas reiškia „ledo žemė“. Jis buvo pirmasis vikingų tyrinėtojas, praleidęs tokį ilgą laiką Islandijoje.
Grįžimas į Norvegiją ir Floki mirtis
Nei Floki, nei jo įgula nebuvo pasiruošę atšiauriai žiemai, laukusiai jų Islandijoje. Kai tik oras tapo švelnesnis, jie grįžo į savo gimtąją šalį Norvegiją, kad pasiruoštų naujai ekspedicijai.
Žinia apie Islandijos atradimą greitai pasklido. Kai jo klausdavo, Floki visada atsakydavo, kad tai skurdi ir neįdomi žemė. Tačiau jo bendražygiai Herjof ir Faxe lygino Islandiją su dievų Asgardo lyguma „Idavoll“.
Floki Vilgerðarson netrukus grįžo į Islandiją, kad praleistų ten likusį savo ir savo šeimos gyvenimą. Maždaug tuo pačiu metu, 874 metais, prasidėjo pirmosios vikingų kolonistų ekspedicijos apgyvendinti Islandiją.
Ar Floki ir Ragnaras Lodbrokas buvo pažįstami?
Floki yra vienas mėgstamiausių serialo „Vikingai“ gerbėjų personažų. Deja, gerbėjų nusivylimui, Floki tikrai nesusitiko su Ragnaru Lodbroku, o juo labiau su jo sūnumis. Legendinis vikingų karalius Ragnaras mirė apie 840 metus, o Floki gimė tik 830 metais.
Be to, istoriniai ir legendiniai šaltiniai, pasakojantys apie Ragnaro ir jo sūnų žygius, niekur nemini Floki ar jo galimo susitikimo. Nei „Ragnars saga loðbrókar“, nei „Gesta Danorum“ veikaluose Floki nėra minimas.
Visa tai reiškia, kad Floki niekada nebuvo ištikimiausias Ragnaro bendražygis. Jis niekada neplaukė su Bjornu Geležiniu į Viduržemio jūrą ir nepadėjo Lagerthai ar Ivarui Be-kauliui jų karuose ir kovose.
Istoriniai faktai paneigia šiuos įvykius ir suteikia daugiau vertės bei nuopelnų ekspedicijai, kurią Floki surengė į Islandiją. Savo išradingumu jis sugebėjo vienas tapti didžiu navigatoriumi, nepaisant sunkumų ir išteklių trūkumo. Jis sėkmingai įgyvendino visus savo nuotykius.
