Vikingai buvo ne tik vieni galingiausių viduramžių karių, bet ir vienos paslaptingiausių to meto genčių. Apie juos žinome nedaug. Visgi, veikiami šiuolaikinių vikingų vaizdinių, esame linkę manyti, kad jie buvo žiaurūs ir tesugebėjo plėšikauti bei žudyti. Istorinė tiesa yra ta, kad jie buvo tiesiog žmonės, turėję kovoti už savo gentis ir maistą. Kaip ir visais viduramžiais. Šiame tinklaraščio įraše aptarsime keturis dalykus, kurių tikriausiai nežinojote apie vikingus.
Jei jau žinote viską, ką paminėsime, nusipelnėte auksinio medaliono už savo gilias žinias.
Vikingų tvirtovės buvo tobulumo pavyzdys
Vikingų tvirtovės buvo žinomos kaip trelleborgai. Priešingai nei akmeninės tvirtovės ar pilys, kurias galite pamatyti televizijos laidose, vikingų fortai buvo apskritos formos ir statomi iš žolės, mediena ir žemės.
Sakoma, kad vikingai šių statybos technikų išmoko keliaudami. Žinoma, šio tipo apskritų fortų vikingai neišrado. Greičiausiai jie to išmoko iš kitų. Tačiau perpratę statybos technikas, vikingai jas ištobulino.
Fortų apskritimai buvo beveik geometriškai tobuli. Nors šios tvirtovės neatlaikė laiko išbandymų (o kai kurie ūkininkai jas vėliau sulygino su žeme dėl žemdirbystės poreikių).
Angliją valdė keturi vikingų karaliai
Šie keturi karaliai iš tikrųjų priklausė vienai šeimos kartai: Svenas Šakabarzdis, Knutas Didysis, Haraldas Kiškio Koja ir Hardeknutas. Svenas Šakabarzdis savo laikais buvo garsus, nes buvo Haraldo Mėlyndančio sūnus – būtent jo vardu pavadinta šiuolaikinė „Bluetooth“ belaidžio ryšio technologija.
Svenas Šakabarzdis buvo tikras pagonis. Jo mąstysena tai aiškiai atspindėjo, nes Svenas priimdavo bet kokią naują religiją, kol ji gerbė jo paties tikėjimą. Tačiau jei kuri nors religija norėdavo atsikratyti vikingų dievų, Svenas Šakabarzdis skelbdavo jai amžiną karą. Lygiai taip pat, kaip pasielgė su savo tėvu.
Sveno Šakabarzdžio žvilgsnis krypo ne tik į Skandinavijos teritorijas, bet ir į kitas, pavyzdžiui, anglosaksų žemes. Jis sėkmingai užėmė karaliaus Etelredo sostą. Jo sūnus Knutas Didysis ir anūkai taip pat valdė šią karalystę.
Ne visus vikingus buvo galima laidoti su laivu
Galėtumėte pamanyti, kad visi vikingai buvo laidojami savo laivuose, o šeimos nariai išstumdavo juos į vandenyną. Taip, istoriškai tai gali būti tiesa.
Tačiau tik patys turtingiausi galėjo sau leisti tokias laidotuves. Tie, kurie negalėjo to įpirkti, buvo laidojami kapinėse. Jų kapavietės kartais imituodavo laivo formą.
Kalavijai galėjo kainuoti tikrą turtą
Idealus vikingų kalavijas buvo dviašmenis ginklas, pakankamai lengvas, kad jį būtų galima lanksčiai valdyti, bet pakankamai tvirtas, kad įveiktų priešus. Vikingų kariai galėjo valdyti savo kalavijus viena arba dviem rankomis. Tad jei kalavijai nebūdavo pakankamai lengvi, kariai galėdavo greitai pavargti ir pralaimėti mūšius.
Dauguma vikingų kalavijų buvo lengvi, svėrė apie vieną kilogramą, tačiau pasitaikydavo ir tokių, kurie svėrė iki dviejų kilogramų.
Svarbiausia, kad ne visi vikingų kariai gyvenime galėjo įpirkti kalaviją. Nes jie buvo labai brangūs. Tai galėjo padaryti tik turtingi arba aukštą socialinį statusą turintys asmenys.
