Vikingų skydas savyje slepia paradoksą: tai buvo būtiniausia kario įranga, kuri kartu buvo ir vienkartinė. Plonas, lengvas, skirtas sugerti smūgius ir galiausiai skilti, jis saugojo savo šeimininką aukodamasis.
Minkšta mediena – ir tai apgalvota
Rasti apvalūs skydai – ypač šešiasdešimt keturi egzemplioriai iš Gokstado laivo Norvegijoje – pagaminti iš plonų liepos ar alksnio lentų, vos sutvirtintų, su umbu – centriniu geležiniu gūbriu, saugančiu ranką. Toks skydas nesustabdo smūgių: jis juos „suvalgo“, skyla, akimirkai įkalindamas priešo ašmenis ar kirvį. Per vieną mūšį jų būdavo sunaudojama ne vienas.
Spalvos – tarsi herbas
Gokstado skydai buvo nudažyti juoda ir geltona spalvomis ir pritvirtinti palei laivo bortus. Spalva nebuvo atsitiktinė puošmena: ji identifikavo, suvienijo ir darė įspūdį. Čia prisiliečiame prie tolimų ištakų to, ką Viduramžiais vadinsime heraldika.
O kaip moterys mūšyje?
Šis klausimas jaudina archeologus. Birka kapavietė, žinoma kaip Bj 581, ilgą laiką laikyta elito kario, apsupto savo ginklais, kapu, 2017 metais atlikus DNR analizę pasirodė esanti moters kapas. Diskusijos dėl jos tikrojo vaidmens tebevyksta, tačiau skandinavų kariauninkė nebėra tik sagų dalis.
Mūsų vikingų skydai atkartoja apvalią formą ir centrinį umbą.
