Vikingai ir jų šventės: pagoniškas Helovinas?
Artėjant Helovinui, pats laikas ruošti dekoracijas ir kostiumus šiai ypatingai šventei. Vikingų kultūros gerbėjai dažnai svarsto, ar šiaurės kariai švęsdavo kažką panašaus į Heloviną.
Tiesą sakant, tai priklauso nuo to, kaip apibrėžsime Heloviną. Jei laikysime jį šiuolaikine švente, atsakymas aiškiai neigiamas. Tačiau jei žvelgsime į jį kaip į ikikrikščionišką šventę, panašią į Mirusiųjų dieną Meksikoje ar Samhainą Airijoje, tuomet taip – vikingai turėjo panašių švenčių.
Vikingų „Blót“ apeigos
Vikingai iš tiesų rengdavo ceremonijas, vadinamas Blót. Vikingų kultūroje vyravo du pagrindiniai „Blót“ tipai: Alfablót ir Dísablót.
Paprastai „Blót“ reiškia vikingų aukojimą – ritualą, skirtą pagerbti skandinavų dievus ir tam tikras paslaptingas būtybes. Kiekvienas „Blót“ apimdavo gyvūnų aukojimo dalį.
Alfablót
Alfablót – tai aukojimas elfams, kaip sufleruoja pats pavadinimas. Skandinavų mitologijoje egzistuoja Alfheimas, kuriame gyvena elfai (Heim reiškia „namai“, o alf – „elfas“). Taigi, Alfablót buvo šiaurės žmonių aukojimas elfams.
Ši šventė vykdavo vėlyvą rudenį, kai lapai pradėdavo kristi, o derlius būdavo nuimtas. Tačiau kokį ryšį galima įžvelgti tarp Alfablót ir Mirusiųjų dienos ar Samhaino?
Mirusiųjų diena yra šventė, skirta pagerbti išėjusius artimuosius. Samhainas žymi derliaus sezono pabaigą ir skelbia tamsiojo laikotarpio pradžią. Vikingai tikėjo, kad elfai yra dvasios, gyvenančios pilkapiuose arba po žeme, reprezentuojančios žmogaus sielos įsikūnijimą. Pavyzdžiui, po karaliaus Olafo iš Geirstado mirties jis buvo palaidotas ir pagerbtas Olafo Geirstad-Alfo vardu. Tai rodo, kad Alfablót taip pat galėjo būti būdas prisiminti protėvius, panašiai kaip per Mirusiųjų dieną.
Įdomu tai, kad Alfablót buvo privatus renginys. Jokiems pašaliniams ar įsibrovėliams nebuvo leidžiama jame dalyvauti. Norvegų poetas Sigvatr Þórðarson mini šią ceremoniją savo poemoje „Austrfararvísur“. Diplomatinės misijos metu Sigvatras su palyda nerado kur apsistoti, nes namai buvo uždaryti dėl Alfablót, paversdami vietas šventomis erdvėmis, neprieinamomis svetimšaliams.
Taip pat svarbu pažymėti, kad Alfablót buvo susietas su dievu Freiru – vaisingumo ir derliaus dievu, kuris taip pat buvo laikomas Alfheimo valdovu. Alfablót šventimas po derliaus nuėmimo galėjo būti būdas padėkoti protėviams ir aukštesniosioms jėgoms už jų palaiminimus.
Dísablót
Dísablót buvo dar viena garsi vikingų „Blót“ šventė. Priešingai nei Alfablót, ji vykdavo viešai ir ją stebėdavo daugybė žmonių. Ceremonijai vadovaudavo moteris arba šeimos motina.
Dísablót buvo skirtas dísoms. Žodis „Dís“ reiškia „ponia“, o „dísir“ yra daugiskaita. Ši šventė vykdavo žiemos naktų metu, žinomų kaip „vetrnætr“, kas reiškia „trys dienos iki žiemos“.
Manoma, kad Dísablót tikslas buvo palinkėti sėkmingo ateinančio sezono ir pagerbti dísas, kurios galėjo būti valkirijos (moteriškos dvasios, padedančios Odinui), Frėja (vaisingumo ir meilės deivė, dievo Freiro sesuo dvynė) arba Nornos (likimo kūrėjos skandinavų mitologijoje).
Šis žvilgsnis į senovės vikingų šventes parodo, kokie svarbūs šie ritualai buvo jų kultūroje ir kaip jie paveikė mūsų šiuolaikines šventes. Galbūt kitą kartą, kai skobsite moliūgą ar pasakosite vaiduoklių istorijas, prisiminsite vikingų Alfablót ir Dísablót!
Išvada
Galiausiai, vikingų šventės buvo giliai įsišaknijusios jų kultūroje ir dvasingume. Jei šis straipsnis jums patiko, kviečiame tyrinėti kitus mūsų tinklaraščio įrašus, kad sužinotumėte daugiau apie vikingus ir skandinavų mitologiją. Taip pat apsilankykite mūsų Vikingų parduotuvėje ir atraskite daiktų, įkvėptų šios žavingos epochos. Gero skaitymo ir linksmo Helovino!
