Gražiaplaukis Haraldas | Paslaptinga Norvegijos vikingų karaliaus istorija
Drąsus ir narsus vikingas Haraldas Hárfagri yra pirmasis karalius, valdęs visą Norvegiją. Šio bebaimio kario istorija išlieka viena neįprasčiausių Skandinavijos civilizacijos pasakojimų.
Įkūnydamas visas šiaurietiškos karalystės vertybes, jis yra vienas ryškiausių vikingų eros personažų. Jo istorija – tai ryškus atkaklumo pavyzdys, o jo legenda iki šiol žavi daugelį.
Tačiau kas iš tikrųjų buvo karalius Haraldas? Kaip jam pavyko užkariauti tokias plačias teritorijas? Ir svarbiausia, kokia istorija slypi už šių pergalių? Šiame straipsnyje atskleisime viską apie pirmąjį Norvegijos vikingų karalių.
Haraldo istorija: I-asis Norvegijos vikingų karalius
Kilęs iš kilmingos šiaurietiškos giminės ir būdamas legendinio vikingo Halfdano Juodojo Gudrødssono sūnumi, Haraldas buvo skirtas didžiai ateičiai. Tačiau jo gyvenimas nebuvo lengvas – jam teko įveikti audringą kelią, kupiną neįtikėtinų nuotykių.
Istorinėse sagose Gražiaplaukis Haraldas vaizduojamas kaip tikrasis Norvegijos karalystės įkūrėjas. Tai pirmasis vikingų karalius, suvienijęs visas šias šiaurietiškas žemes ir joms vadovavęs. Visgi, kadangi istorinių šaltinių apie Haraldą yra labai mažai, šio valdovo istorijoje vis dar esama neaiškumų.
Norvegijos istorikai pateikia dvi galimas versijas:
- Haraldas valdė tik rytinę pakrantės regiono dalį bei keletą mažų karalysčių visoje šalyje. Šią versiją daugiausia patvirtina Historia Norvegiæ – viduramžių norvegų šaltinis.
- Tuo tarpu pagal Snorri Sturlusono Heimskringla, jis buvo tiesiog „stulbinantis“ karalius. Tikėtina, kad jis užkariavo visą Norvegijos teritoriją po ilgų didvyriškų mūšių serijos prieš regiono jarlus.
Be to, nors ši antroji versija išlieka prieštaringa, ją patvirtina dvi skandinaviškos poemos, parašytos garsaus skaldų poeto Þorbjörn Hornklofi. Pirmojoje poemoje „Haraldskvæði“ pasakojama apie karaliaus Haraldo gyvenimą, o antrojoje „Glymdrápa“ aprašomi visi jo vykdyti mūšiai.
Nors esama nedidelių skirtumų, istorikai aptiko didelių pokyčių skandinavų pasakojimuose apie Haraldą.
Štai kodėl prieš kalbant apie didvyrišką Gražiaplaukio Haraldo kelią, turime grįžti prie jo ištakų. Tad nedelsdami pradėkime pasakojimą apie pirmąjį didįjį karalių, suvienijusį Norvegiją!
Haraldo Hárfagri kilmė
Harald Hårfagre buvo galingo vikingų kario ir Norvegijos karaliaus Halfdano Juodojo Gudrødssono sūnus. Kaip ir Haraldo, jo tėvo vaikystė buvo nerami, suformavusi jį kaip kilmingą valdovą.
Būdamas vos vienerių, Halfdano Juodojo tėvas buvo nužudytas, todėl jis tapo karo nusikaltimų paženklintu karaliumi. Tai paskatino jį perimti valdovo vaidmenį sulaukus 18 metų, kad susigrąžintų kaimynines karalystes ir įvestų taiką.
Savo užkariavimų metu jis perėmė keletą mažų Norvegijos karalysčių, tokių kaip Vestfoldas, Opplandas, Raumarikė ar net Hedmarkas ir Vingulmarkas.
Nors jo tikslas buvo kilnus, jis greitai suprato: vieno gyvenimo šiam tikslui pasiekti nepakaks. Be abejo, todėl jis nusprendė vesti.
Tačiau tais pačiais metais, didžiausiai nelaimei, jo pirmoji žmona ir vyriausias sūnus buvo nužudyti. Halfdanas, pasiryžęs palikti kilmingą įpėdinį savo žemėms valdyti, netrukus vedė antrą kartą. Taip jis vedė Ragnhild Sigurdsdatter, kuri 850 m. po Kr. pagimdė jam legendinį sūnų Haraldą Hårfagre.
Būsimojo Norvegijos karaliaus jaunystė
Kadangi nelaimės nevaikšto po vieną, Haraldo gyvenimas pasuko tragiška linkme, keistai primenančia jo tėvo likimą. Grįždamas į Opplando karalystę iš puotos, surengtos Hadelando užkariavimo proga, Halfdanas tragiškai žuvo.
Pasakojama, kad Halfdanas įlūžo per Randsfjorden ežero ledą ir nuskendo. Nuliūdęs dėl baisios žinios, dešimtmetis Haraldas buvo įmestas į žiaurų karališkosios valdžios pasaulį.
Nespėjęs net deramai gedėti tėvo, jis buvo priverstas sėsti į sostą būdamas vos 10 metų. Be to, jam net nebuvo leista palaidoti tėvo kūno, nes priešų karalysčių jarlai jį padalijo į keturias dalis.
Haraldas paveldėjo tėvo teritorijas ir buvo priverstas prisiimti vaidmenį, kuriam dar nebuvo pasiruošęs. Būdamas labai jaunas, jis buvo giliai paženklintas konfliktų tarp Norvegijos jarlų ir vikingų karalių. Tai neabejotinai tapo jo svajonės ir ambicijos ištaka: suvienyti Norvegiją!
Taip prasidėjo karaliaus Haraldo legenda ir jo ilga kelionė į šlovę.
Legendinis Norvegijos karalius: Gražiaplaukis Haraldas
Haraldas Hárfagri ne visada turėjo savo garsųjį epitetą „Gražiaplaukis“, kuris ilgą laiką kūrė jo šlovę. Pasak Snorri Sturlusono, jis buvo labai ambicingas karalius, norėjęs suvienyti karo draskomą Norvegiją. Tuo tikslu jis prisiekė nebesikirpti plaukų, kol neįgyvendins šios ambicijos.
Taip prasidėjo garbanotaplaukiu vadinamo Haraldo legenda!
Garbanotaplaukis Haraldas užkariauja Norvegiją
Pirmoji didžioji jaunojo karaliaus pergalė buvo tada, kai jam pavyko numalšinti sukilimą Opplando karalystėje. Tuo metu jo karalystė apsiribojo tik pietryčių Norvegijos regionu. Jaunatviško ryžto vedamas, jis tikėjo tapęs didžiu vikingų valdovu.
Tačiau jis greitai nusileido ant žemės, kai princesė atmetė jo piršlybas. Tai nebuvo bet kokia princesė – tai buvo didžiojo Hordalando karaliaus dukra Gyda Eiriksdottir.
Pasak sagų, ši neprilygstamo grožio dama nebuvo sužavėta Haraldu, kuris tuo metu neturėjo jokių prestižinių titulų. Ji atmetė piršlybas ir paprašė jo grįžti tik tada, kai taps visos Norvegijos karaliumi.
Haraldas, beprotiškai įsimylėjęs šią princesę, buvo labiau nei pasiryžęs suvienyti 30 šalies karalysčių. Tuo tikslu jis davė įžadą nebesikirpti ir nešukuoti plaukų per ilgą, 10 metų trukusią užkariavimų kelionę.
Po dešimtmečio Haraldas pasiekė žygdarbį – įveikė visus priešiškus karalius. Matydami tokį ryžtą ir neprilygstamą drąsą, kai kurie jarlai prisiekė jam ištikimybę.
Tačiau po tokio ilgo laikotarpio nesišukavimo jo gražūs plaukai tapo siaubingai stori ir netvarkingi. Tai jam pelnė garbanotaplaukio Haraldo pravardę mūšyje, kuris tapo jo istorijos lūžio tašku: Hafrsfjordo mūšis!
Hafrsfjordo mūšis
Pasirašęs paktą su Ladės karalystės jarlu Haakonu, jaunasis išsišiaušęs valdovas galėjo pradėti Vakarų Norvegijos užkariavimą. Po to sekė stulbinančių Haraldo pergalių serija.
Matydami jo žygdarbius ir bijodami prarasti savo žemes, Vakarų Norvegijos jarlai susivienijo, kad jam pasipriešintų. Tai privedė prie didžiausio vikingų eros karo – jūrinio Hafrsfjordo mūšio netoli Stavangerio, 872 m. po Kr.
Čia susidūrė didžiausios to meto ginkluotosios pajėgos. Vienoje pusėje – garbanotaplaukis Haraldas su savo gretose esančiais baisiaisiais vikingų kariais „Berserkais“, o kitoje – Vakarų vikingų vadų aljansas.
Pasak Haraldskvæði poemos ir Heimskringla sagos, šis įvykis žymi lemiamą Norvegijos suvienijimo tašką. Iš tiesų, Haraldo pergalė Hafrsfjorde aprašoma kaip didžiausias ir kruviniausias jo vykdytas mūšis.
Taigi, ši šlovinga pergalė skelbia Haraldo I-ojo valdymo pradžią – jis tapo suvienytos Norvegijos karaliumi ir valdovu.
Gražiaplaukio Haraldo epitetas
Dabar, kai jis tapo neginčijamu pirmuoju Norvegijos valdovu, Haraldas turėjo turėti savo rangą atitinkantį vardą ir šukuoseną. Kadangi jo nebesaistė duotas įžadas, Haraldas nusikirpo ir susišukavo savo ilgus šviesius plaukus. Taip jis visiems laikams tapo žinomas kaip Gražiaplaukis Haraldas.
Po to jis pasipiršo princesei Gydai, kuri sutiko tekėti, kaip ir buvo pažadėjusi prieš dešimt metų, ir taip jis tapo Norvegijos karaliumi Haraldu I-uoju. Be to, ši santuoka leido jam išplėsti savo valdžią į keletą Danijos regionų.
Per savo 83 gyvenimo metus Gražiaplaukis Haraldas turėjo daug žmonų ir vaikų. Pasak sagų, jis turėjo iki 7 žmonų ir daugiau nei dvidešimt vaikų, tarp jų Eriką I-ąjį „Kruvinąjį Kirvį“ ir Haakoną I-ąjį „Gerąjį“.
Gražiaplaukis Haraldas, pirmasis Norvegijos karalius, yra žavingas ir stulbinantis vikingų personažas. Drąsus ir atkaklus, jis paliko pėdsaką visoje šalyje, o jo prestižinė vikingų karalių giminė, Hårfagre dinastija, suformavo visą šiaurietišką istoriją.
