Vikingų simboliai: ką verta žinoti?
Sakoma, kad norint pažinti dabartį, reikia pakankamai gerai išmanyti praeitį. Būtent šia kryptimi ir verta domėtis senovės istorijomis, net jei jos nėra tiesiogiai susijusios su mūsų kultūra. Tai ne tik praturtina bendrąsias žinias, bet ir tampa tikra aistra, ypač keliautojams, ieškantiems naujų atradimų.
Tarp seniausių civilizacijų, palikusių ryškų pėdsaką pasaulio istorijoje, išsiskiria skandinavų kultūra ir jos gausūs mitai. Didžiausio visuomenės dėmesio ji sulaukė dėl savo populiacijos, vadinamos vikingais, simbolikos.
Vikingų simboliai pasakoja unikalias istorijas ir turi ypatingas reikšmes. Be to, per šiuos simbolius išryškinamos dievybės ir dievai, todėl informacijos paieška tampa itin įtraukianti ir žavinga. Tad ką svarbu žinoti apie vikingų simbolius? Sužinokite šiame straipsnyje.
Kokia yra vikingų simbolių kilmė?
Pirmiausia reikėtų suprasti, iš kur šie simboliai iš tikrųjų kilo, kad būtų galima tinkamai atsekti jų istoriją. Kaip mėgstama sakyti, vikingai buvo barbarai, kurie plėšė, grobė ir liejo kraują visur, kur tik pasirodydavo. Jie daugiausia domėjosi naujų žemių užkariavimu ir turtų kaupimu savo didžiuosiuose laivuose. Todėl jie nebijojo mirties, o veikiau priėmė ją išskėstomis rankomis.
Jų įvairūs simboliai jiems buvo daugybės dievų, gyvenusių žemėje prieš daugelį metų, palikimas. Simboliai siekia šimtmečius atgal, o jų pagrindiniai kūrėjai – mitologiniai dievai. Tačiau vikingams šie dievai buvo neginčijama tiesa, kurios garbei jie žudydavo ir aukodavo žmones. Būtent iš čia simboliai įgavo pavidalą ir egzistuoja įvairiomis formomis, kurių kiekviena turi labai skirtingas reikšmes.
Kokia yra įvairių vikingų simbolių istorija?
Kadangi simbolių yra daug, jie negali turėti vienos bendros istorijos. Kiekvienas iš jų atsirado skirtingai ir turi savo ypatumų.
Aegishjalmur
Vienas galingiausių iš visų yra Aegishjalmur – gana savitas pavadinimas, naudojamas simbolizuoti apsaugą ir pergalę prieš priešus. Jis suteikdavo drąsos vikingų kariams didžiųjų mūšių metu, o atpažinti jį galima iš aštuonių trišakių, kurie jį sudaro.
Šie aštuoni trišakiai susikerta centriniame taške, sudarydami tarsi gynybinę sieną nuo priešo jėgų. Tai taip pat buvo siejama su gyvate ir jos paralyžiuojančiomis galiomis prieš auką. Šio simbolio dėka šiaurės kariai jautėsi neįveikiami.
Gungnir
Iškart po to seka vienas švenčiausių simbolių – Gungnir, priklausantis didžiajam dievui Odinui. Sakoma, kad Gungnir buvo stebuklinga Odino ietis, nukaldinta nykštukų. Jos galia kilo iš to, kad ją sukūrė kalviai, savo meistriškumą perėmę iš kosmoso.
Tai taip pat ietis su daugybe galių, kuri, kartą paleista, nesustodavo, kol nepasiekdavo savo tikslo. Nepamirškime pabrėžti, kad Gungnir, dar vadinama „svyruojančia“, buvo aukščiausios valdžios ir autoriteto simbolis.
Hugin ir Munin
Taip pat priklausantys dievui Odinui, turime Hugin ir Munin, kurie reprezentuoja du jo didingus varnus. Mitinės istorijos pasakoja, kad šie varnai dievui buvo tarsi informatoriai. Jie ištikimai pranešdavo viską, ką išgirsdavo ar pamatydavo, o tai buvo pagrindinė jų funkcija.
Šių dviejų varnų simbolis mokė gero auklėjimo, išminties ir intelekto. Tai būtybės su daugybe savybių, kurių jokiu būdu nereikėtų nuvertinti.
Mjölnir
Tarp baisiausių ir galingiausių ginklų, kuriuos gali pasiūlyti skandinavų mitologija, yra Mjölnir, reiškiantis dievo Toro plaktuką, kuris visiems gerai žinomas. Juk jo personažas ne kartą buvo vaizduojamas kultiniuose filmuose ir animaciniuose serialuose. Toras, būdamas griaustinio ir žaibo dievas, naudoja savo galingą plaktuką šiems dviem reiškiniams sukelti.
Pats plaktukas yra naikinimo ginklas, tačiau jis taip pat buvo naudojamas kaip palaiminimo ir apsaugos simbolis vestuvėse, gimdymuose ir laidotuvėse. Tai labai ypatingas plaktukas.
Svefnthorn
Miego dyglys, dar vadinamas Svefnthorn, turėjo galią priversti priešą giliai užmigti, kad šis pabudęs nieko neprisimintų. Tai simbolis, kurio tikroji prigimtis iki šiol nėra iki galo aiški, tačiau jis egzistuoja dviem visiškai skirtingomis formomis.
Trigubas Odino ragas
Skandinavų kultūroje gėrimo ragai yra šventi objektai, skirti specialiems ritualams. Iš čia kyla trigubo Odino rago, dar vadinamo auksiniu triskelionu, prasmė – tai simbolis, vaizduojantis tris susipynusius gėrimo ragus. Didžiausias šių ragų ypatumas yra tas, kad jie yra šventi, nes siejami su dievu Odinu. Jų dėka išmintis ir įkvėpimas įgauna tikrąją prasmę.
Trolių kryžius
Sakoma, kad troliai yra antgamtinės būtybės, pasižyminčios savo deformacijomis. Todėl trolių kryžiaus simbolis buvo skirtas būtent jų apsaugai. Jis gerokai sumažindavo pavojus.
Vegvisir
Vikingai buvo žinomi dėl savo nuotykių dvasios ir atradimų kelionių, todėl nenuostabu, kad egzistavo simbolis, tarnavęs jiems kaip kelrodis. Tai Vegvisir, rodantis kelią, kai atsiduriama keblioje padėtyje. Ypač per audrą ar susidūrus su bet kokia kliūtimi, trukdančia rasti kelią namo. Tai tarsi kompasas, padedantis bet kokiu atveju saugiai pasiekti tikslą.
Valknut
Vikingai buvo ne tik kariai, bet ir puikūs skulptoriai, nevengę demonstruoti savo meno. Ant jų kapų, ypač laivų kapavietėse, buvo vaizduojamas Valknut simbolis. Tai reiškė perėjimą – iš gyvenimo į mirtį ir atvirkščiai, iš kur ir kilo visa skandinavų tikėjimo prasmė. Per šį simbolį įgaudavo pavidalą Odino galia sujungti ir atskirti.
Wyrd
Skandinavų kultūroje praeities, dabarties ir ateities žinios yra glaudžiai susijusios. Šiame kontekste Wyrd simbolis visa tai įkūnija, tvirtai palaikydamas šį tikėjimą. Galima sakyti, kad priežasties ir pasekmės dėsnis yra visiškai realus, o ne tik vaizduotės vaisius.
Yggdrasil
Paskutinis simbolis sąrašo apačioje yra Yggdrasil – didelis medis, simbolizuojantis devynis kosmoso pasaulius per jų vienybę. Nuo seno buvo sakoma, kad tai nepaprastas medis, kuriame gyveno visokiausi gyvūnai. Su šiuo medžiu buvo siejamos įvairios antgamtinės būtybės, pavyzdžiui, drakonas Nidhogg.
Tai mitinis milžiniškas drakonas, kuris, kaip teigiama, graužė medžio šaknis kartu su kitomis gyvatėmis. Be to, šiame medyje vyksta nesantaika tarp Nidhoggo ir erelio, kurio vardas nežinomas. Jie taip vienas kito nekentė, kad voverė Ratatoskr tarnavo kaip tarpininkė, perduodama įžeidimus vienas kitam.
Kokie gyvūnai sudarė simbolius skandinavų kultūroje?
Kai žinios tampa gilesnės, suprantame, kad ankstesni simboliai nebuvo vieninteliai, sudarę skandinavų kultūrą. Labai ypatingi mitiniai gyvūnai paliko didelį pėdsaką šioje kultūroje.
Pirmasis mitinis gyvūnas, kurio neįmanoma nepastebėti, yra milžiniškas vilkas Fenris, kuris buvo lojalumo, apsaugos ir antžmogiškos jėgos esmė. Reikia pasakyti, kad jo galia pranoko dievų galią. Tiesą sakant, Fenris yra Lokio ir jo žmonos Angrbodos sūnus – ypatinga būtybė.
Gimdamas vilkas turėjo antžmogišką jėgą, kuri buvo griaunanti, todėl ją teko suvaldyti specialia grandinėle. Jo legenda jį išgarsino, nes, kaip sakoma, jis yra vilkas, nužudęs dievą Odiną.
Tai neliko be atpildo, nes paties dievo sūnus ėmėsi keršto ir nužudė Fenrį. Daugelis karių nešiojo šio vilko tatuiruotę, simbolizuojančią jų ištikimybę. Reikia pabrėžti, kad vikingai, būdami karšti savo dievų tikintieji, nedvejodami prisiekdavo ištikimybę savo karaliams ir valdovams.
Gulinborstis
Vienas iš gyvūnų simbolių, išryškinančių dvasingumą, žinoma, yra šernas, laikytas dvasiniu autoritetu. Frėja, meilės deivė, ir Frėjus, vaisingumo dievas, turėjo šernus kaip savo dvasinius gyvūnus. Viena vertus, Frėjaus šernas Gulinborstis, dar vadinamas „auksiniais šeriais“, pranoko kitus savo greičiu ir talentais vandenyje.
Jį su didžiausiu rūpesčiu nukaldino nykštukai. Kita vertus, Frėjos šernas vadinosi Hildisvini, kas reiškė „mūšio kiaulė“. Šis šernas simbolizuoja meilę, laimę, gausą ir ramybę. Švedai jį naudojo kaip aukščiausios karališkosios valdžios simbolį, o tai reiškė labai daug.
Ouroboros
Skandinavų mitologijai didelę įtaką padarė gyvatės. Vienas simbolių, tai atspindinčių, yra Ouroboros, reiškiantis nenutrūkstamą grįžimą į laiką. Kaip simbolis lengvai leidžia suprasti, matome gyvatę, sudarančią ratą ir nuolat kandančią sau į uodegą, ciklui niekada nesibaigiant.
Etimologiškai jam galima rasti dvi pagrindines reikšmes: viena vertus, gyvačių karalius, kita vertus – gyvatė, kandanti sau į uodegą. Per Ouroboros visuma – materialioji, fizinė ar dvasinė – įgauna tikrąjį gyvenimą. Tai ciklas, per kurį įkūnijamas amžinas gyvenimo ir mirties atgimimas.
Kokia yra vikingų runų istorija?
Runos yra germanų simboliai, įrašyti ant visų labai populiarių vikingų simbolių. Tai tarsi senoviniai rašmenys, kurie pirmiausia atsirado tarp šiaurės germanų. Jos padeda labai ypatingu būdu bendrauti su dievais.
Kadangi dievai neturėjo galimybės fiziškai pasirodyti ir išreikšti save, reikėjo žinoti jų norus bendraujant su jais. Runos, dar vadinamos paslaptimi ir mistika, buvo naudojamos kreiptis į dievus ir maldauti jų pagalbos. Jų įrašai įkvėpdavo stiprią magiją, nes jos taip pat buvo ant vikingų ginklų, nesvarbu, ar tai būtų kirvis, ar kardas.
Runos kilo iš deivės Frėjos. Jos buvo tarsi orakulai, naudojami pranašavimo ceremonijose, norint paklausti vieno ar kito dievo svarbiu klausimu. Šių runų saugoma magija buvo naudojama mūšių baigčiai numatyti ir žmonėms apsaugoti. Vikingų šeimos jas naudojo kaip apsaugos simbolius bet kokioje situacijoje.
Koks yra vikingų runų ypatumas, nesvarbu, ar tai tatuiruotės, ar papuošalai?
Jų įrašymo tatuiruotėse ar ant papuošalų ypatumas slypi tame, kad jos suteikia dvasinę apsaugą. Iki šiol runos išlaiko tą pačią mitinę galią, todėl daugybė žmonių kreipiasi dėl šių papuošalų. Kitas ypatumas yra tas, kad runos suteikia konkrečius atsakymus apie praeities, dabarties ir ateities įvykius kaip pranašystės.
